Klaipėdiečių skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo ir architekto Mindaugo
Zabarausko sukurta grakšti metalo plastikos skulptūra, imituojanti
didžiausią ir ištvermingiausią jūrų paukštį albatrosą, iškils Smiltynės
pakrantėje. Šalia pėsčiųjų tako, vedančio į vasarą gausiai lankomą
Lietuvos jūrų muziejų, bus įrengta speciali aikštelė postamentui.
Paminklą puoš lakoniškas užrašas „Išplaukusiems ir negrįžusiems“.
Lietuvos jūreivystei skirtą paminklą montuoja KVJU direkcijos atvirąjame
konkurse vietinius rangovus nukonkuravusios statybų įmonės „Latvijas
tilti“ specialistai su savo partneriais. Anksčiau tik tiltus per upes
ir viadukus statę latviai 863 tūkst. litų vertės darbus sutiko atlikti
per 4 mėnesius. Lietuviai savo paslaugas buvo įvertinę brangiau.
Smiltynės pakrantė, kurioje iškils paminklas, jau tvirtinama metalo
poliais. Ant jų įrengtas postamentas bus apdailintas pilkšvu granitu.
Metalinis paukštis, suvirintas iš nerūdijančio plieno lakštų, stovi
užkeltas ant pastolių Vakarų Baltijos laivų statykloje. Šios įmonės
specialistai jį, kaip ir statomus laivus, padengė atspariais dažais.
„Visi techniniai projektai parengti ir suderinti. Tereikia, kad
Latvijos statybininkai dirbtų taip, kad rudenį galėtume iškilmingai
atidengti monumentą visiems iš Klaipėdos jūrų uosto išplaukusiems, bet
negrįžusiems įvairių tautybių jūrininkams ir laivams“, - sakė KVJU
direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė.
Monumento kūrėjai patikino, kad „Albatrosui“ nebus baisios rudenį ir
žiemą pajūryje siautėjančios vėtros. „Paminklas stovės ant tvirtų
pamatų. Žuvėdros siluetą imituoja į atskirus segmentus suskaidytos
metalo plokštumos, vėjai tokios konstrukcijos nelenks prie žemės, o tik
koš kaip rėtį. Ji neturėtų net ir svyruoti“, - tvirtino K.Pūdymas.
Metalinį paukštį prieš trejus metus sumontavo pajėgiausio Baltijos
regione jūrų keltus, prekybos ir žvejybos laivus statančio bei
remontuojančio koncerno „Vakarų laivų gamykla“ specialistai. Užsitęsus
projekto derinimo procedūroms, finansavimo šaltinių paieškoms, sparčiai
pagamintas paminklas ilgai gulėjo laivų įmonėje po atviru dangumi.
„Tai buvo pirmasis toks užsakymas, už kurį įmonės neprašo atlygio.
Sutikome imtis mums nebūdingo darbo suvokdami, kad „Albatrosas“ primins
ne tiktai nuskendusius laivus, bet ir tuos žmones, kurie juos statė,
išlydėjo į audringas jūras ir vandenynus“ - kalbėjo „Vakarų laivų
gamyklos“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
KVJU direkcijos darbuotojai apgailestavo, kad užsitęsus klampioms
viešųjų pirkimų procedūroms, pirmojo tokio Lietuvos jūreivystės praeitį
primenančio paminklo nebepavyko atidengti iki birželio pradžios, kai
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija minėjo savo veiklos 20-metį.
„Dabar nebeliko jokių kliūčių įgyvendinti tai, kas sumanyta dar tuomet,
kai nevadovavau Klaipėdos jūrų uosto direkcijai. Tikiuosi, kad rangovai
nesiblaškys, neprisigalvos papildomų darbų“, - vylėsi projekto vykdymo
eigą akylai kontroliuojantis KVJU vadovas Eugenijus Gentvilas.
Bendrovė „Latvijas tilti“ laimėjo dar vieną konkursą dėl naujo 112 mln.
litų vertės krovinių ir keleivių terminalo statybos Klaipėdos jūrų
uoste. Iš pradžių žadėję nuversti kalnus latviai pastaruoju metu
stabtelėjo - KVJU direkcijos vadovybė juos ragina suktis sparčiau.