Garsėja nuo nelaimių saugančiu paveikslu
Džiugią žinią apie maldos namams suteiktą naują titulą iškilmingų pamaldų metu tikinčiųjų bendruomenei pranešė Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis kartu su Panevėžio vyskupu Jonu Kaunecku bei Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu.
Aukščiausią katalikų bažnyčios kategoriją Krekenavos maldos namams suteikė Popiežius Benediktas XVI. Didžiųjų bazilikų pasaulyje yra 9, iš jų 7 Romoje.
Krekenavos bažnyčiai tapus Mažąja bazilika, mūsų šalyje tokios kategorijos maldos namų bus 6: Vilniaus ir Kauno arkikatedros, Šiluvos, Marijampolės ir Žemaičių Kalvarijos.
Nuo šiol Krekenavos bažnyčia bus įtraukta ir į piligriminių kelionių maršrutą.
Mažo miestelio maldos namai garsėja stebuklingu Dievo motinos su kūdikėliu paveikslu.
Tikintieji mano, kad XV amžiuje italų meistrų tapytas ir į Krekenavą pirmaisiais krikščionybės metais atgabentas kūrinys grąžina žmonėms sveikatą ir turi galių apsaugoti nuo nelaimių.
Į maldos namus plūdo nuo ankstaus ryto
Vakar Krekenava ūžė nuo suplūdusių svečių. Gatve nuo pat ryto bažnyčios link traukė įvairaus amžiaus maldininkai. Bažnyčios prieigas puošė ąžuolų lapais apipinti vartai, o sienas specialūs plakatai – bazilikos insignijos, kuriose pavaizduoti sukryžiuoti raktai ir karūna.
Didysis altorius buvo išdabintas baltomis ir rausvomis rožėmis, nuo lubų leidosi žalumynų girliandos.
Netilpusieji viduje stojo po ūksmingais medžiais šventoriuje, kiti sėdo lauke ant suolų, ant bažnyčios laiptų ar tiesiog ant žolės. Daugelis maldininkų rankose laikė gėlių puokštes. Nuo kaitrios saulės žmonės gynėsi skėčiais.
Kai kurie tikintieji nors trumpam įsisprausdavo į bažnyčios vidų, kad pažvelgtų į šventiškai išpuoštą altorių ir Švč. Mergelės Marijos paveikslą virš jo.
Padeda, jei karštai meldiesi ir tiki
„Prašome sveikatos sau, anūkams, mamai ir vaikams. Karštai meldžiamės ir tikime, kad padeda“, – sakė iš Kelmės kilusi, Radviliškio rajone gyvenanti Teresė Ožinskienė.
Į atlaidus ji atvažiavo su sutuoktiniu Juliumi Ožinsku ir kaimyne, taip pat žemaite, Alvita Šilinskiene. Pastaroji rankose laikė darželio gėlių puokštę.
Abi moterys apie garsųjį Krekenavos bažnyčios paveikslą išgirdo iš J.Ožinsko, jis šiose apylinkėse gimė ir augo.
Vyras prisiminė, kad tėviškėje žmonės ne kartą pasakojo apie stebuklingus išgijimus, apie tai, kad senais laikais ankstesnieji maldos namai sudegė, o paveikslas liko sveikutėlis.
Nors J.Ožinskas gimtinę paliko prieš 40 metų, per Žolinę su šeima čia nuolat sugrįžta.
„Mes esame senovinio mąstymo, pripažįstantys tikėjimą, šeimą, dvasines vertybes.
Skaudu, kad daugelis slysta tik gyvenimo paviršiumi, o giliau susimąsto tik tuomet, kai nelaimė atsitinka.
Tada jau šaukiasi Dievo.
Apie paveikslo stebuklą šitaip manau: jei praeisi kaip pro daiktą, netikėsi, tai nieko ir nebus. Kad padėtų, reikia karštai tikėti“, – mintimis dalijosi A.Šilinskienė.
Marijos užtarimą patyrė savo kailiu
Per Žolinę važiuoti Krekenavon į atlaidus Kėdainių rajono Tiskūnų kaimo gyventojoms Emilijai Žilevičienei, Zofijai Leonavičienei, Živilei Žilevičiūtei ir Vandai Navikienei jau įprasta.
Keturios moterys įsitaisė lauke ant suoliuko, už bažnyčios tvoros, nes vidun nebetilpo.
„Labai patinka šita bažnyčia, atvažiuojame čia, kai tik galime, atlaidai gražūs kaip reta, didelis džiaugsmas širdžiai“, – sakė E.Žilevičienė.
Visos moterys tvirtino girdėjusios iš lūpų į lūpas perduodamas legendas apie Dievo motinos paveikslo stebuklingas galias, tačiau pačios su mistiniais reiškiniais nebuvo susidūrusios.
Nuo altoriaus žvelgianti Švč. Mergelė Marija, be jokios abejonės, yra gelbėtoja ir užtarėja. Taip tvirtina iš Krekenavos kilusi, dabar Panevėžyje gyvenanti 91 metų Stanislava Preidienė.
Garbaus amžiaus senjora vakar atšventė gimtadienį. Į bažnytinę šventę ji atvyko pasipuošusi masyvia gintaro sage. Gintaro karoliais, vėriniais ir apyrankėmis buvo pasidabinusių ir daugiau moterų.
Senolė į atlaidus atvyko su anū-kių Justinos ir Indrės šeimomis bei proanūke Auguste.
S.Preidienė sakė ne vieną kartą savo kailiu patyrusi, ką reiškia karštai melsti pagalbos ir būti išgelbėtai.
„Neklūpojau aš prie to paveikslo, buvau kitose vietose, bet Marijos atvaizdas stovėjo man akyse, meldžiausi jam ir sulaukiau stebuklų“, – pasakojo S.Preidienė.
Sugijo kelios dešimtys lūžusių kaulų
Iš tėvų ir senelių girdėjusi apie stebuklingą Krekenavos bažnyčios paveikslo galią S.Preidienė pirmą kartą į jį su karšta malda kreipėsi siaubingais rusų okupacijos ir trėmimų metais.
„Nebenoriu nieko prisiminti, sunku apie tai kalbėti, buvau tada į kalėjimą uždaryta. Pusantro mėnesio siaubingų sąlygų ir žiaurių kankinimų. Komunistai buvo suėmę. Meldžiuosi ir girdžiu: bar bar bar į duris.
Taip atėjo išsigelbėjimas. Tada manęs dar nepaleido, bet bent jau nebekankino. Visa šeima buvome ištremti, bet likau gyva“, – skaudžiausią gyvenimo tarpsnį prisiminė senolė.
Pašnekovė sakė, kad dar ne kartą yra patyrusi Dievo motinos paveikslo galią, tačiau negali visų įvykių viešai pasakoti.
Prieš 12 metų S.Preidienei nutikęs įvykis dar kartą patvirtino, kad iš visos širdies prašant pagalbos ji būtinai ateina. Tą kartą moteris papuolė į avariją, lūžo 36 kaulai. Nei medikai, nei artimieji netikėjo, jog ji pasveiks.
„Man akyse vėl stovėjo čia kabantis Marijos atvaizdas, meldžiausi ir tikėjau, kad sugysiu. Ir štai įžengiau į paskutinę šimto dešimtį, vaikštau savo kojomis“, – džiugiai pasakojo pašnekovė.