Pasak diplomatų, Lietuva yra viena iš nedidelės skeptiškai
nusiteikusių šalių grupės, kurioje pirmuoju smuiku griežia
Didžioji Britanija. Lietuvai už paramą praėjusį mėnesį
vykusiame ES susitikime padėkojęs Londonas įžvelgia tiek pinigų
švaistymo pavojų, tiek pavojų, kad susilpnės NATO ir Europos
ryšiai su Amerika.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija BNS pateiktame komentare
nurodė, kad Lietuva „nėra iš principo nusistačiusi prieš
ES nuolatinio operacinio štabo įkūrimo idėją“, tačiau nori
finansinio pagrindimo.
„(...) turi būti atlikta išsami šio pasiūlymo išlaidų ir
naudos analizė, kuri pagrįstų, kodėl turėtų būti skiriami
resursai šiam centrui kurti, kai racionalesnis kelias yra esamų
struktūrų efektyvesnis išnaudojimas remiantis ES operacijų
patirtimi ir realių karinių pajėgumų stiprinimas“, -
BNS komentavo URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius.
„Vietoj struktūrų turime daugiau dirbti ties kariniais
gebėjimais. Būtent to dabar ES ir trūksta“, - teigia Lietuvos URM.
Nuolatinės vadavietės idėją jau ne vienus metus skatina
Prancūzija, kuri nori, kad Briuselyje įkurtas bendras štabas
vadovautų ES civilinėms ir karinėms misijoms. Tokį pasiūlymą
taip pat aktyviai remia Vokietija su Lenkija. Praėjusį mėnesį po
ES ministrų susitikimų Lenkijos naujienų agentūra PAP tarp
idėjai nepritariančių šalių paminėjo tik dvi - Lietuvą ir
Didžiąją Britaniją.
Kaip tvirtino naujienų agentūra AFP, Lenkija tikėjosi Europos
gynybos politiką iškelti vienu iš svarbiausių klausimų per
pirmininkavimą ES, tačiau britų veto gali suduoti smūgį tokioms
ambicijoms.
Dabartinė ES gynybos sistema remiasi penkiais kariniais štabais, kurie įsikūrę Vokietijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje.