Stebiu pasaulį ir stebiuosi, kaip žmonės nemoka tų poreikių patenkinti kokybiškai. Lietuvoje daug žmonių net kavinėse valgo nekokybišką maistą ir, mano nuostabai, tuo nesiskundžia.
Tas pats galioja ir kalbant apie šilumą – centrinį šildymą turintys Lietuvos gyventojai žiema iš žiemos pakenčia tai, kad kažkokie valdininkai už juos nusprendžia, nuo kada iki kada ir kiek laipsnių šilumos žmonėms reikia. Žmogelis tiems valdininkėliams už tai netgi pernelyg solidžią pinigų sumą kas mėnesį pakloja.
Nors ekonomikos mokslų ir nebaigiau, gyvendama Vakaruose vienaip ar kitaip išmokau valdyti asmeninius finansus. Ten yra sakoma, kad norint gyventi kokybiškai mokestis už būstą neturi viršyti vieno ketvirtadalio gaunamo mėnesinio darbo užmokesčio. Praktika pagal tokią teoriją Lietuvoje daugeliui – tik miražas.
Meilė. Taip, tai dar vienas poreikis. Labai norėčiau sakyti, kad pagrindinis, bet šiluma ir maistas taip pat yra svarbūs. Vis dėlto – kaip patenkinti meilės poreikį? Ekonomika apie tai, kiek dešimtadalių atlyginimo reiktų skirti šiam poreikiui patenkinti, tyli, o ir valdžia, kad ir kokia neteisinga ji būtų, už mus nenusprendžia, kiek mums meilės reikia ir kiek jos būtų per daug.
Kavinėse jos irgi nenusipirksi. Na taip, žinau, kad tokie bandymai su visa pasitelkta fantazija ir pinigais egzistuoja, yra netgi viešnamių, kur perkamas seksas. Patikslinsiu – žinoma, seksas irgi yra vienas iš svarbių žmogaus poreikių, tačiau lygybės ženklo tarp sekso ir meilės dėti tikrai nedrįsčiau, o didžiausiems optimistams jis, geriausiu atveju, yra meilės falsifikatas.
Kaip atrodo meilės originalas? Ilgai galvojau ir priėjau prie išvados, kad geriausiai ji nusakoma Biblijoje pirmajame laiške korintiečiams aprašyta meilės samprata. Leiskite pacituoti ištrauką: „Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.“
Vien dėl fakto, kad knygų knyga su savo skelbiamomis tiesomis egzistuoja daugiau metų nei mūsų smegenys geba suvokti, man sunku būtų nuginčyti šią citatą. O tie, kurie sakosi esą nereligingi, kaip reaguotų, jei nežinotų citatos šaltinio?
Tikrai nenoriu apaštalauti. Tiesiog noriu kokybiškai nugyventi laimingą gyvenimą. O viena aš to negaliu pasiekti. Mat esu kaip svogūnas, kurį gaubia daugybė sluoksnių. O jei tokia esu aš, tai, vadinasi, ir jūs. Nes aš esu nei kokia tautos išrinktoji ar pašauktoji, nei turiu kitų išskirtinių antgamtinių galių. Taigi, visi tie svogūno sluoksniai yra neatskiriama mūsų dalis – pasaulis, šalis, miestas, jo rajonas, darbas, šeima, draugai, laisvalaikis. Visi šie sluoksniai turi vieną vardiklį – žmones.
Kodėl pasaulyje populiarūs socialiniai tinklai, tokie kaip „Facebook“? Nes jie vienija žmones. Nes ten žmonės „susitinka“, bendrauja, ieško pripažinimo, nes ten žmogus ieško žmogaus. Ar mes mokame kokybiškai elgtis su žmonėmis? „Facebook“ – taip. Ten viskas kiek paprasčiau, labai daug kas yra apibrėžta ir sukonkretinta. O gyvenime?
Žmonės yra didžiausias gamtinis išteklius. Tik kaip mes juo naudojamės? Dažnu atveju taip, kaip ir su likusiais gamtiniais ištekliais – netausodami.
Tai parodo ir naujausias Lietuvos skandalas. Mes išdavėme žmogų. Ir netgi ne vieną. Mes pasielgėme su Baltarusijos režimo opozicionieriais taip, kaip nebūtume norėję, kad kas nors pasielgtų su mumis sovietinio režimo metais.
Ir ne tik – gyvendama demokratinėje valstybėje aš jaučiuosi jos išduota. Kuo šitoje šalyje aš galiu tikėti? Tikrai ne žmogumi. Necituosiu dar vienos Biblijos eilutės, puikiai tinkančios šiam atvejui, tik paklausiu – ar tikrai jūs, ministerijų fantomai, būsite laimingi, kai aplink save neturėsite laimingų, kito laisvę ir žmogiškąsias teises gerbiančių žmonių? Negi išsigimėte tiek, kad negalite mylėti savo artimo, tiek, kad nenorite gyventi kokybiškai, tiek, kad gerbiate ir netgi pritariate kitų žmonių manipuliavimui?
Nepamirškite formulės – kito laisvė yra tavo laisvė, kito teisės yra tavo teisės, kito kokybiškas gyvenimas yra tavo kokybiškas gyvenimas.