Ar pavyks kurortui finansuoti šiuos projektus neįbrendant į skolas? Apie tai – pokalbis su Birštono mere socialdemokrate Nijole Dirginčiene.
– Kaip Birštonui pavyko išvengti skolų net per krizę?
– Mūsų biudžetas sudaromas remiantis tais pačiais principais kaip ir kitų miestų bei rajonų – daugiau pinigų mums niekas neskiria.
Išskyrėme svarbiausias kurortui sritis ir joms garantavome stabilų finansavimą, o kur buvo įmanoma, suveržėme diržus.
Svarbus Birštono savivaldybės pajamų šaltinis – nenaudojamo ir apleisto turto privatizavimas arba nuoma.
Pardavus senojo pašto patalpas, buvusias sanatorijas, kai kuriuos kitus objektus mums pavyko uždirbti per 10 mln. litų.
Mūsų savivaldybei tai didžiuliai pinigai.
Vis dėlto norėdami gerinti miesto infrastruktūrą privalome investuoti. Todėl ateityje gali tekti ir skolintis. Tačiau tikimės, kad didelių skolų neprisidarysime.
– Iš kur tie neprivatizuoti objektai?
– Birštone ir dabar dar yra likę apleistų pastatų, kuriuos norime parduoti ar išnuomoti.
– Kas įrengta savivaldybės parduotuose pastatuose?
– Rekonstruojama buvusi „Spalio” sanatorija. Vieną jos korpusą planuojama atidaryti kitąmet. Čia galės sveikatą gerinti apie 600 žmonių, bus sukurta 200 darbo vietų. Turėtų atsirasti ir naujų viešbučių, restoranų.
– Druskininkai stato didžiulius pramogų, poilsio ir sporto centrus. Ar Birštonas neketina sekti šiuo pavyzdžiu?
– Birštonas – kitoks kurortas, kitoks ir mūsų pasirinktas plėtros kelias. Pas mus atvyksta žmonės, norintys ramybės. Būtent tai jiems ir siūlo Birštonas – nedidelis, jaukus, švarus, nuostabios gamtos supamas kurortas.
Kurorto sanatorijos neperkrautos, nėra grūsčių, poilsiautojams netenka laukti eilėse, todėl nestatysime didžiulių pramogų ir sporto arenų. Kurorto plėtrą riboja ir tai, kad jis įsikūręs regioniniame parke.
Negalime statyti aukštesnių kaip 5 aukštų pastatų.
– Kurortai turi geresnes galimybes nei kitos savivaldybės gauti ES pinigų turizmo infrastruktūrai plėsti. Kaip Birštonui sekasi semti iš Briuselio aruodų?
– Esame laimėję keturis valstybės planuojamų turizmo projektų, kuriems skiriama ES parama, konkursus.
Ketiname senosios medinės architektūros pastatus pritaikyti turizmui, pradedame restauruoti seniausią Lietuvoje kurhauzą.
Ypač daug tikimės iš pirmąkart Lietuvoje įgyvendinamo sveikatinimo mineraliniu vandeniu projekto.
– Birštonas – vienintelis Lietuvos kurortas, pretendavęs vadintis karališkuoju ir pakliūti į jų asociaciją. Ar nepalaidota dar ši idėja?
– Tai – ateities vizija. Čia buvo Vytauto Didžiojo mėgstamas medžioklės dvaras, Birštone medžiodavo ir kiti valdovai.
Bet mums dar reikia pasitempti, kad būtume priimti į Europos karališkųjų kurortų asociaciją. Joje vos 10 narių, naujokams keliami rimti reikalavimai.
Strateginiame plane įrašėme, kad Birštonas bus tarptautinis sveikos gyvensenos ir sveikatos kurortas. Tikslas – tapti ir karališkuoju kurortu.
– Praėjusiais metais jums buvo pareikšti įtarimai dėl kyšio ėmimo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Nors teismas jus visiškai išteisino, ar ši istorija nepakenkė Birštono savivaldybės darbui?
– Žinoma, kad pakenkė – ir mano asmeninei, ir kurorto reputacijai. Tačiau mano komanda tęsė darbą ir tuomet, kai buvau nušalinta nuo pareigų, mūsų numatyti projektai nesustojo.
Teismas padėjo juridinį šios istorijos tašką, o rinkėjai įvertino ją politiškai.
Man svarbiausia žmonių nuomonė, o jie manimi pasitiki.
Per savivaldos rinkimus mūsų partija gavo daugumą vietų Birštono taryboje, didžiule persvara vėl buvau išrinkta mere.
Taip birštoniečiai parodė, ką jie mano apie man bandytą kurpti bylą.