Tad likus savaitei iki derliaus nuėmimo daug kas susigundė nupurkšti baigiančius bręsti javus ir rapsus glifosato ar glufosinato preparatais (raundapu, dalgiu ir kt.). Nuo šio chemikalo apdžiūva kultūriniai augalai, žūsta piktžolės, be jokios rizikos galima palikti rudenį neartas ražienas ir gauti išmokas už jas. Tai labai gundanti priemonė. Kas pateikė tokias rekomedacijas, nepavyko išsiaiškinti. Visi rodo pirštais į Briuselį, neva taip daro visos Europos, o gal ir pasaulio žemdirbiai.
Glifosato ir glufosinato pagrindu sukurti herbicidai nuo seno naudojami priešsėjinei kovai su piktžolėmis.Vėliau, sukūrus genetiškai modifikuotas sojas ir kitas augalų rūšis, atsparias minėtiems herbicidams, jie pradėti masiškai naudoti ir augant kultūriniams augalams.
Viskas būtų gerai, jei, be gerųjų savybių, glifosatas ir glufosinatas nebūtų kenksmingi žmogui, gyvūnams ir dirvožemio mikroorganizmams. Apie raundapo ir jo analogų žalą galima pasiskaityti internete. Išsamiai apie tai aprašiau straipsnyje „GM augalų auginimas nemažina pesticidų naudojimo“, kurį spausdino „Ūkininko patarėjas“ 2010 12 07, „Žalioji Lietuva“ – 2010 m. Nr.9(334) ir kai kurie kiti laikraščiai. Todėl nebesikartosiu. Priminsiu tik tai, kad niekas nepasikeitė. Šie ir kiti pesticidai kasmet šalies laukuose naudojami dažnai. Galbūt dėl to, kad nuo 2014 m. numatomas pesticidų panaudojimo ES šalyse apribojimas, o 2012 m. bus peržiūrėtas glifosato, glufosinato pagrindu sukurtų herbicidų naudojimas, galimas ir uždraudimas.
Tikėtina, kad firmos, bijodamos, jog neliktų didelių šių herbicidų preparatų sandėliuose, beveik perpus sumažino jų kainą, tuo paskatindamos masinį naudojimą. Panaudojus glifosato ar glufosinato preparatus, ant stiebų, lapų ir grūdų lieka jų plėvelė, todėl kategoriškai draudžiama purkšti minėtais preparatais sėklinius pasėlius, nes jų plėvelė išsilaiko net iki kitų metų sėjos ir nužudo bedygstančias sėklas. To rekomenduojama nedaryti net tokių augalų sėkliniuose pasėliuose, kaip, pavyzdžiui, avižose, liucernose ir dobiluose, kurių sėklos yra padengtos stora luobele arba ankštelėse.
Gi naudojant grūdus maistui, ypač gyvulių, paukščių ir žuvų šėrimui, tokie raundapuoti grūdai gali patekti į mūsų ir gyvulių organizmus vos ne tą pačią dieną juos nukūlus. Argi tai ne akivaizdus vartotojų nuodijimas? Taigi, kas šalyje atsakys, jei dėl tokio ūkininkavimo nukenčia ir dar labiau nukentės žmonės, gyvūnai ir gamtinė aplinka? Kas Lietuvoje nustato raundapo ir kitų herbicidų likučius javuose ir jų žalą žmogui bei gyvajai gamtai? Ar galima apdoroti pasėlius prieš derliaus nuėmimą plataus veikimo herbicidais, norint palikti neartas ražienas ir gauti išmokas?
***
Autorius yra Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos tarybos narys, profesorius