Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia, jog per šių metų liepos mėnesį buvo supirkta 135,1 tūkst. t natūralaus pieno, t. y. 0,3 proc. daugiau negu 2010 metais tuo pačiu metu.
128,4 tūkst. tonų superkamam pienui nebuvo taikyta nuoskaitų. Tai reiškia, jog net 95 proc. viso šalyje pagaminto pieno buvo aukščiausios kokybės.
Aukščiausios rūšies pieno gamyba pradėjo didėti pernai ir didėja iki šiol. Kas lėmė
šalyje gaminamo pieno didėjimą?
Į šį klausimą geriausiai galėtų atsakyti patys ūkininkai. Pavyzdžiui, Grinkiškyje (Radviliškio r.) 150 karvių fermą turintis Saulius Gaidžiūnas, prieš porą metų iš vienos karvės melžęs po 4, o šiandien melžiantis po 6,5 tonos pieno.
Padidėjo primilžiai
Prieš pusmetį S. Gaidžiūnas iš Vokietijos parsivežė 14 holšteinų veislės telyčių ir nusivylė. Per dieną viena duoda 20 litrų – ne stebuklas. „Stresas gyvuliams. Pusę metų žiūri didelėm akim – neapsipranta bandoje“,- pastebėjo ūkininkas.
Daugiau svečiose šalyse jis nusprendė gyvulių neieškoti. Bandos reproduktyvumą gerins, kaip ir iki šiol – iš savo bandos.
„Nereikia ieškoti stebuklų. Rezultatų galima tikėtis tik nuosekliai ir kantriai dirbant“,- pabrėžė jis.
Prieš du metus jo juodmargės davė po 4 tonas pieno, šiandien tos pačios karvės duoda po 6,5 tonas pieno. Ūkininkas per metus parduoda 800 tonų aukščiausios rūšies pieno. „Turiu tikslą padidinti parduodamo pieno kiekį iki tūkstančio tonų“,- sakė jis.
Modernizavo pieno ūkį
42 metų Saulius prieš penkis metus pieno ūkį perėmė iš savo tėvo Vytauto Gaidžiūno, kuris iš prekinės žemės ūkio gamybos pasitraukė pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 –2013 metų programos (KPP) priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“. Per tą laiką Sauliaus pieno ūkis pasikeitė kaip diena po nakties.
Tiesa, tėvo fermoje karvių niekas rankomis nemelžė. Tačiau melžimo aparatai buvo visa mechanizacija.
Sūnaus fermoje karvės po fermą vaikšto su judesio davikliais ant kaklo. Juose kaupiama informacija, kuri, atėjus gyvuliui į melžimo aikštelę, perduodama į kompiuterį.
Kompiuterinis bandos valdymas S.Gaidžiūno ūkyje – ne prabanga, o būtinybė, leidžianti tinkamai prižiūrėti gyvulius, gerinti jų produktyvumą, primilžius bei gaminamo pieno kokybę.
Pavyzdžiui, programa blokuoja galimybę uždėti melžimo aparatą, jei karvė serganti, jos piene yra per daug somatinių ląstelių. Tokios karvės pienas melžiamas į atskirą talpyklą,
Kompiuteris fiksuoja ir visus kitus duomenis – pieno kiekį, jo tekėjimo greitį, jo sudėtį. Kompiuterių pagalba sekami ir kiti bandos duomenys – karvės sveikatos būklė, laktacija, kitos jos genetinės savybės. Tai leidžia atsirinkti bandoje pačias geriausias karves.
Šeria pilnaverčiais pašarais
„Kompiuteris be žmogaus – negyva dėžė“,- įspėja ūkininkas. Kompiuterinius duomenis atidžiai seka ir juos į programą įveda fermos zootechnikas, selekcininkas ir veterinarijos gydytojas. Tad dirbančių žmonių S.Gaidžiūno ūkyje nesumažėjo, o atvirkščiai – padidėjo.
Iš viso ūkininkas samdo 11 specialistų. Didžioji jų dalis dirba fermoje. Kiti – laukininkystėje.
S Gaidžiūnas dirba 400 ha žemės. Tad visus pašarus gyvuliams pagamina pats. „Pašarų racionas – įvairus: ir javai, ankštiniai, miltai, ir silosas“,- sakė ūkininkas..
Inžinieriaus mechaniko aukštąjį išsilavinimą turinis S.Gaidžiūnas modernizavo ir žemės ūkio valdas – įsigijo naują žemės dirbimo techniką, padargus, tad laiku pasėja, laiku nupjauna. Tai lemia pašarų kokybę.
Pasinaudojo ES parama
Pieno fermą bei žemės ūkio valdas S. Gaidžiūnas modernizavo naudodamasis Europos Sąjungos (ES) parama. „Įgyvendinau šešis tęstinius projektus“,- džiaugiasi jis.
Pirmą kartą paramą S.Gaidžiūnas gavo kaip jaunas ūkininkas – pagal KPP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Po to pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį sutvarkė fermoje mėšlo bei srutų šalinimą, pagal šios priemonės antrąją veiklos sritį –fermą bei pašarų ruošimo bazę.
Pusę investicijų sumos ūkininkui teko skolintis iš banko. „Kai už pieną gaudavau centus, mokėti bankui palūkanas ir paskolą buvo nelengva“,- neslepia Saulius.
Išgelbėjo kooperacija
Išgelbėjo žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“, kurio nariu tapo ir S. Gaidžiūnas.
„Iki šiol kooperatyvas mokėjo po 92 centus už kilogramą pieno“,- ūkininkas sakė, jog tokia kaina jį tenkino. „Ir bankui mokėjau, ir patys pragyvenome, ir darbuotojams padidinome atlyginimus“,- sakė jis.
Pieno gamintojų kooperacija padėjo ne vienam S.Gaidžiūnui. Per metus vidutinė pieno supirkimo kaina 30 procentų padidėjo visoje šalyje.
Tiesa, vasaros sezono metu pieno kainos ėmė mažėti.
ŽŪM duomenimis, šįmet liepos mėnesio natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 896,6 litai už toną. Tai 15,2 proc. daugiau nei pernai tokiu pat metu, tačiau. 2,5 proc. mažiau nei šįmet birželį.
Rugpjūtį kaina gali dar daugiau sumažėti. Kooperatyvas „Pienas Lt“ savo nariui S. Gaidžiūnui, pasak jo paties, galės mokėti tik po 88 centus už kilogramą.
88 centai už kilogramą – dar ne tragiška kaina. Tačiau, ar ji nenukris iki buvusio lygio, kai pardavinėti pieną jo gamintojams nebeapsimokėjo, ir jie išpardavė karves? „Nežinau, kuo pasibaigs tas karas su perdirbėjais“,- nerimavo ūkininkas. Pasak jo, jeigu parduodamo pieno kainos nukristų tiek, kad neatstotų jo gamybos kaštų, pasekmės būtų skaudesnės nei anksčiau – į pieno ūkį juk sudėti milijonai.
Remia pieno gamintojus
Tačiau Žemės ūkio ministras Mindaugas Kuklierius nemano, jog pieno kainos galėtų labai žymiai sumažėti.
„Kainos turi tendenciją svyruoti: mes esame ne tik ES, bet ir pasaulinėje rinkoje“,- pabrėžė jis.
ŽŪM, pasak viceministro, siekdama pagerinti pieno gamintojų padėtį pieno rinkoje, sudėjo visus įmanomus saugiklius.
Skatindama kooperaciją ir smulkųjį šeimos ūkį ŽŪM į KPP populiariausių priemonių „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir rinkodara“ pirmumo kriterijus įrašė kooperatyvus bei jų narius, numatė jiems ir kitas lengvatas. „Jeigu tavęs netenkina perdirbėjų siūloma pieno supirkimo kaina – neparduok jo. Gamink pats sūrius, varškę ir parduok turguje“,-populiariai patarė viceministras.
Įpareigojo sudaryti sutartis
Pieno gamintojus palaiko ir Europos Komisija (EK). Pernai gruodį ji priėmė Lietuvos ŽŪM pasiūlymą dėl sutartinių santykių pieno sektoriuje. Pasiūlyme pieno gamintojams ir perdirbimo įmonėms numatyta galimybė sudaryti sutartis raštu, per gamintojų organizacijas drauge derėtis dėl sutarčių sąlygų, kad būtų užtikrinta pieno gamintojų ir pagrindinių perdirbimo įmonių derybinių galių pusiausvyra, taip pat nustatytos specialios tarpšakinėms organizacijoms taikytinos ES taisyklės ir rinkos skaidrumo didinimo priemonės.
Priemones siūloma taikyti iki 2020 m., iki to laiko surengiant dvi tarpines jų peržiūras.
Kolektyvinėms deryboms nustatomi atitinkami kiekybiniai apribojimai ir kitos specialios apsaugos priemonės turėtų padėti didinti pieno gamintojų derybinę galią.
Superkamo pieno kiekis ir jo kainos
* Liepos mėnesį vidutinė natūralaus (3,92 proc. riebumo ir 3,17 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 896,6 Lt/t.
* Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 2,5 proc. (nuo 919,2 Lt/t iki 896,6 Lt/t).
* Lyginant vidutinę natūralaus pieno supirkimo kainą su 2010 m. liepos mėnesiu, ji padidėjo 15,2 proc. (nuo 778,6 Lt/t iki 896,6 Lt/t).
* Per š. m. liepos mėn. buvo supirkta 135,1 tūkst. t natūralaus pieno, t. y. 0,3 proc. daugiau negu 2010 m. liepos mėnesį (134,64 tūkst. t).
* Šių metų liepos mėnesį natūralaus pieno, už kurį apmokant nebuvo taikyta nuoskaitų, buvo supirkta 128,4 tūkst. t arba 95 proc. viso tą mėnesį supirkto natūralaus pieno kiekio.
* Pieno, už kurį apmokant buvo taikyta bent viena Pieno supirkimo taisyklėse nustatyta nuoskaita dėl kokybės, supirkta 6,7 tūkst. t, t. y. 5 proc. viso tą mėnesį supirkto natūralaus pieno kiekio.
* Per keturis šių 2011-2012 kvotos metų mėnesius nacionalinė pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 26,9 proc. Praėjusiais metais tuo pačiu metu pardavimo perdirbti kvotos įvykdymas buvo toks pat – 26,9 proc.
Šaltinis: ŽŪM
Straipsnie parengtas bendradarbiaujant su NMA prie ŽŪM