Kaimas netrukus pradės skęsti fekalijų jūroje

Praktiškai visų Panevėžio apskrityje esančių savivaldybių vadovai šiais ar praėjusiais metais drastiškai pakėlė kainas už fekalijų išvežimą iš kaimo išviečių. Bet ar tai padarys mūsų kaimą švaresnį?

„Panevėžio ryto“ atlikto tyrimo rezultatai buvo netikėti: išmatas iš vienkiemių ar gyvenviečių „būdelių“ civilizuotai iki šiol vežė vos vienas kitas, o pakėlus kainas tokių dar labiau sumažės.

Prieš tris mėnesius Panevėžio rajono tarybos patvirtintomis naujomis Velžio komunalinio ūkio nuotekų išvežimo kainomis – 21,70 lito už kubinį metrą – ypač pasipiktino ramygaliečiai.

Daugiau kaip pusšimtis Ramygalos gyventojų raštu kreipėsi į rajono valdžią, kad ši atšauktų savo sprendimą.

Pasak ramygaliečių klubo „Žarčių liepsnelės“ vadovo Vinco Šidlausko, fekalijų išvežimo kaina nuolat kyla, kai likviduotą Ramygalos komunalinį ūkį prijungė prie Velžio komunalinio ūkio.

„Užpernai dar mokėjome po 28 litus už fekalijų išsiurbimą, pernai ši paslauga kainavo 42 litus, o nuo šių metų liepos ji pabrango beveik dvigubai – iki 78 litų.

Įdomu, kuo remiantis buvo nustatyti tokie įkainiai? Valdžia ir komunalininkai motyvuoja pa-brangusiu kuru, tačiau koks tikslas varinėti mašiną iš Velžio, o ne laikyti ją Ramygaloje, juk čia yra garažai.

Anksčiau mašina stovėdavo Ramygaloje, vairuotojas taip pat buvo ramygalietis, todėl mažiau ir mokėdavome. Ir dabar galėtų taip daryti, tačiau kažkodėl nedaro, galbūt kažkam tai naudinga?“ – piktinosi 82 metų konservatorių partijai save priskiriantis V.Šidlauskas.

Pasak ramygaliečio, ir dabar dauguma kaimo žmonių samdosi privačius fekalijų išvežėjus, šie pila srutas kur tik papuola, svarbiausia, kad niekas nepamatytų. Žmonių negąsdina ir už tai gresiančios baudos.

„Ramygaloje mažesnėse gatvėse nėra numatyta nutiesti kanalizacijos tinklų, yra namų, prie kurių nėra galimybių prijungti tinklus dėl nuolydžio, nes jie stovi žemiau trasos. Be to, ne visi žmonės turi pinigų.

Dabar, kai pabrangino fekalijų išvežimą, dar daugiau žmonių nebekvies komunalininkų mašinos ir pils srutas į griovius, pievas ir miškus“, – sakė V.Šidlauskas.

Komunalininkai irgi pripažįsta, kad nelegalūs fekalijų išvežėjai nuostolių pridaro ir jiems: būna, kad srutas nuleidžia tiesiog į kanalizacijos šulinį, jis užsikemša, o baudas moka komunalinis ūkis.

Kaip sakė rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Aldona Čiegytė, naujai patvirtinus nuotekų išvežimo kainą, ji vienoda bus visiems, nepriklausomai nuo atstumo.

Prieš tai Velžio komunalinio ūkio 3,6 kubinio metro talpos autocisternos reisas iki 5 kilometrų kainavo 42,35 lito, o toliau gyvenančiam žmogui papildomai reikėdavo primokėti daugiau nei po 2 litus už kilometrą.

A.Čiegytė pripažino, kad pasikeitusi kaina labiausiai atsiliepė ramygaliečiams, nes kol nebuvo likviduotas Ramygalos komunalinis ūkis, žmonėms nereikėjo mokėti už mašinos atvažiavimą.

Velžio komunalinio ūkio direktorius Gediminas Vilkauskas tikino, kad ankstesni nuotekų ir fekalijų išvežimo įkainiai buvę nepagrįstai maži, esą neatsipirkdavo net kuras.

„Žmonės turi teisę rinktis, tačiau kitos mieste šią paslaugą teikiančios įmonės siekia pelno, todėl ir jų nustatyta kaina dukart didesnė. Mes jokio pelno neturime, paskaičiavome tik savikainą“, – sakė G.Vilkauskas.

Jis tvirtino net neabejojąs, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatys dar didesnę kainą.

Paklaustas, kodėl įmonė nelaiko mašinos Ramygaloje, nes taip sutaupytų kuro ir žmonėms reikėtų mažiau mokėti, G.Vilkauskas teigė: „Kiekvienoje gyvenvietėje negalime pastatyti po mašiną, ji turi stovėti ten, kur yra pati bendrovė.“

Nuotekų išvežimo paslaugas mieste bei rajone teikiančio „Panevėžio specialaus autotransporto“ rinkodaros vadybininkė Indra Vaičienė sakė, kad kaina priklauso nuo atstumo ir nuo to, kokio ilgio žarnos prireiks nuvykus į sunkiau privažiuojamą sodybą.

Mieste mašinos su 3,6 kubinio metro talpos cisterna bei 4 metrų ilgio žarna reisas kainuoja beveik 77 litus, už miesto ribų fekalijų išsiurbimo kaina ta pati, tik prisideda po 2,10 lito už kilometrą. Jei prireikia ilgesnės žarnos, kaina padidėja iki 112,80 lito už reisą.

Pasak I.Vaičienės, užsakymų daugiau būna pavasarį ir prieš žiemą. Įmonės paslaugomis naudojasi ne tik pavieniai žmonės, bet ir kaimo vietovėse prie kanalizacijos tinklų neprisijungę vaikų darželiai, mokyklos, ambulatorijos.

Panevėžio bendrovės „Švaros komanda“ teikiamos fekalijų išvežimo paslaugos kaina – 19 litų už kubinį metrą, rajono gyventojams dar reikia primokėti po 2 litus už kilometrą.

„Mes teikiame šiukšlių ir atliekų išvežimo paslaugas, fekalijų išsiurbimas yra pagalbinė mūsų verslo šaka. Turime 6 kubinių metrų talpos mašiną, minimali paslaugos kaina – 70 litų, už mažesnę nevažiuojame, be to, ir žmogus juk nekvies mašinos dėl vieno kubo.

Per mėnesį sulaukiame maždaug po 20-30 užsakymų iš miesto bei tiek pat iš rajono gyventojų“, – sakė „Švaros komandos“ vadybininkas Ramūnas Atkočiūnas.

Pasvalyje fekalijų išvežimo paslaugas teikiančios „Pasvalio vandenų“ bendrovės 3,8 kubinio metro talpos autocisternos reisas kainuoja beveik 46 litus ir dar po 1 litą už kilometrą.

Pasak bendrovės administratorės Rimos Avižonytės, mieste per mėnesį būna apie 10 užsakymų, į kaimus apskritai vos vienas kitas reisas pasitaiko.

„Mašina nėra skirta vien tik nuotekoms ir fekalijoms vežti. Be Pasvalio ir Joniškėlio miestų, mes eksploatuojame dar 40 rajono gyvenviečių vandentiekos bei vandenvalos įrenginių sistemas, joms užsikimšus mašina taip pat reikalinga.

Tačiau kiek leidžia galimybės, vežame ir fekalijas“, – sakė „Pasvalio vandenų“ vadovas Algimantas Mataitis.

Dėl fekalijų išvežimo pasvaliečiai gali kreiptis ir į bendrovę „Pasvalio gerovė“. Vieno 3,5 kubinio metro autocisternos reiso kaina – 45 litai, papildomai reikia primokėti už mašinos atvykimą – kaina didėja kas 5 kilometrus iki 75 litų.

„Per mėnesį daugiausia būna 14-16 reisų, kartais per dieną nesulaukiame nė vieno užsakymo“, – sakė įmonės technikos direktorė Zita Šimiliūnienė.

Biržų rajono gyventojai už fekalijų išvežimą komunaliniam ūkiui moka priklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Įmonės 3,75 kubinio metro talpos autocisternos reisas iki 10 kilometrų nuo Biržų gyvenančiam žmogui atsieina 65 litus, iki 15 km – 73 Lt, iki 20 km – 80 litų. Atokiausiai nuo miesto įsikūrusiam kaimiečiui už šią paslaugą tenka pakloti daugiau kaip 100 litų.

„Per dieną būna po 10-15 reisų, kartais net nespėjame pas visus nuvykti. Jei diena pasitaiko lietinga bei į kanalizacijas patenka daugiau vandens, tada ir iškvietimų sulaukiame daugiau.

Važiuojame į visus mūsų rajono miestelius ir kaimus, buvo skambučių net iš Rokiškio rajono“, – sakė Biržų komunalinio ūkio direktorius Alfridas Jozėnas.

Fekalijų išsiurbimo bei išvežimo kaina nuo atstumo priklauso ir Rokiškio rajono gyventojams.

Miestiečiams ši „Rokiškio komunalininko“ teikiama paslauga kainuoja beveik 75 litus, Obelių ir Juodupės gyventojams – 111 Lt, o iki 35 kilometrų nuo miesto gyvenantys žmonės moka 170 litų.

Anot dispečerės Stasės Minkevičienės, pernai nuo sausio iki rugpjūčio mieste bendrovės paslaugomis naudojosi 103 privačių namų gyventojai, rajone – vos 70.

„Kaimuose naujų klientų neatsiranda, yra tik nuolatiniai, bet ir jie kviečiasi mus tik kartą per metus, vadinasi, turi kur dėti fekalijas tie, kurie mūsų nekviečia“, – svarstė S.Minkevičienė.

Kupiškyje apskritai nebeliko įmonės, užsiimančios fekalijų išvežimu.

Anksčiau šią paslaugą teikusio „Kupiškio komunalininko“ direktoriaus pavaduotojas komunaliniam ūkiui Sigitas Dulksnys teigė, kad dėl didelio popierizmo kaina buvo išaugusi iki 100 litų, rajono gyventojai, priklausomai nuo atstumo, mokėdavo dar brangiau.

„Toks tarifas buvo už 3,5 kubinio metro talpos autocisternos reisą, nepriklausomai nuo išsiurbtų fekalijų kiekio. Žmonės buvo nepatenkinti kainomis, todėl nutarėme šios paslaugos nebeteikti ir nežadame jos atnaujinti“, – sakė S.Dulksnys.

Norėdami civilizuotai išvalyti tupyklas, kupiškėnai dabar turi kviestis mašiną iš Utenos. Uteniškiai buityje susikaupusių vandens srutų neveža, vyksta tik ten, kas paprašo išsiurbti fekalijas iš lauko tualetų.

Kupiškėnai už kubinį metrą išsiurbtų fekalijų moka 30 litų bei prideda po litą už kiekvieną mašinos nuvažiuotą kilometrą. Atstumas tarp abiejų miestų – 54 kilometrai. Mašina dar tiek pat kilometrų turi grįžti.

Pasak bendrovės „TOI TOI Lietuva“ Utenos regiono vadovo Rimanto Jakštonio, masiškų Kupiškio miesto bei rajono gyventojų užsakymų įmonė nesulaukia, per metus mašina išvyksta vos į kelias dešimtis reisų.

„Į Kupiškį važiuojame kas savaitę, žmonės susižino apie mus vieni per kitus, mieste buvome pakabinę reklaminių skelbimukų, bendradarbiaujame ir su „Kupiškio komunalininku“ – jei kam prireikia mūsų paslaugų, jie siunčia žmones pas mus“, – sakė R.Jakštonis.

Jeigu tokiame rajone savo lauko išvietes civilizuotai valo tik vienas kitas gyventojas, tai kur jie deda savo atliekas?

Kad kupiškėnams komunalininkų teikiamos fekalijų išvežimo paslaugos yra per brangios, patvirtino ir vienas šio rajono gyventojas.

Vyras tvirtino žinąs faktą, kaip traktoriumi su cisterna pas žmogų atvažiavęs vienos žemės ūkio bendrovės darbininkas išsiurbė iš lauko tualeto fekalijas, įsidėjo sau į kišenę 100 litų, o cisternos turinį išliejo tiesiog laukuose, kuriuose auginamos neva ekologinės daržovės.

Anykščiuose nuotekas surenkantis miesto komunalinis ūkis už kubinį metrą išsiurbtų fekalijų iš miestiečių ima 30,5 lito mokestį, rajono gyventojai moka beveik 38 litus už kubą nepriklausomai nuo atstumo.

Tai bene pigiausia tokia paslauga Šiaurės Rytų Lietuvoje.

Pasak komunalinio ūkio vyriausiosios buhalterės Angelės Dovydėnienės, ši paslauga įmonei nuostolinga, tad jos žadama atsisakyti. Dabar 9 kubinių metrų talpos autocisterna į kaimus ir poilsiavietes vyksta tik tada, kai susikaupia 5-6 užsakymai tą pačią dieną.

Bendrovės „Anykščių vandenys“ vieno kubinio metro fekalijų išsiurbimo kaina – 27,6 lito, kaimo gyventojams papildomai dar reikia mokėti už mašinos atvykimą – po 1,75 lito už kilometrą.

„Iš miesto privačių namų gyventojų per mėnesį sulaukiame kelių dešimčių užsakymų, iš kaimų – mažiau. Rajone yra daug prie kanalizacijos tinklų neprisijungusių biudžetinių įstaigų, jas daugiausia ir aptarnaujame“, – sakė „Anykščių vandenų“ vyriausioji buhalterė Vida Strolienė.