Lietuvoje pirmadienį ir antradienį viešėjęs JAV karininkas
interviu taip pat pažymėjo, kad NATO ne veltui laikosi normos,
jog gynybai būtina skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP)
siekiantį finansavimą. Anot jo, yra suskaičiuota, jog esant tokiam
tokiam lėšų srautui pakankamai finansuojamos visos krašto apsaugos
sistemos sritys.
- Kokie svarbiausi projektai, pratybos sieja Lietuvos ir JAV
kariškius?
- Plačiausias bendradarbiavimas yra koalicinėje ISAF operacijoje
Afganistane. Kaip, esu tikras, jūs žinote, Lietuvos pajėgos
prisideda prie provincijos atkūrimo grupės Gore, policijos
operacinės ir mokymo grupės, taip specialiosiomis pajėgomis ir ir
orlaivių instruktoriais. Mano nuomone, tai labai platus indėlis -
beveik 250 karių. Skaičiuojant pagal gyventojų kiekį, tai vienas
didžiausių indėlių visame NATO ir jis atspindi aiškų lietuvių
nusiteikimą laikytis NATO įsipareigojimų Afganistane.
- O bendros pratybos?
- Yra kelios bendros pratybos - „Baltic Host“ (Baltijos
šeimininkas), BALTOPS, „Sabre Strike“ (Kardo kirtis). Šie trys
pavyzdžiai unikalūs tuo, kad užpildo spragas. Afganistane tarp JAV
ir Lietuvos pajėgų rodomas aukštas sąveikos ir integracijos lygis,
tačiau Lietuvos ir JAV ginkluotosiose pajėgose yra elementų, kurie
taip tiesiogiai Afganistane nedalyvauja. Geras pavyzdys yra mūsų
karinės jūrų pajėgos. Taigi šios pratybos savotiškai užpildo
spragas ir parodo mūsų pajėgų sąveikos galimybes. Tačiau dar
svarbiau tai, jog jos parodo sąveikos galimybes didesniame ir
platesniame NATO kontekste. Jei būtų pašauktos, mūsų pajėgos
galėtų sklandžiai kartu vykdyti užduotis esant kokiai nors
netikėtai operacijai.
- Man įdomus būtent šis aspektas - ar, kiek tai liečia platesnį
NATO kontekstą, jūs pasitelkiate specialųjį gynybos planavimą
atlikdami pratybas?
- Pratyboms mes visąlaik sukuriame scenarijus, kuriuose atliekamas
gynybos planavimas, jei šalis „Geltona“ ar šalis „Raudona“ ką nors
padarytų. Tai moko kartu metodiškai mąstyti, todėl kai kur nors
pasaulyje reikia vykdyti netikėtas operacijas, turime bendrą
pagrindą. Kitas dalykas, kurį norėčiau pasakyti, yra tai, kad
platesniame NATO kontekste mes turime dvi pagrindines misijų rūšis.
Viena yra tokios operacijos kaip Afganistane, Kosove, Libijoje,
tačiau mes taip pat paisome 5 straipsnio kolektyvinės gynybos
įsipareigojimų. Abiejose šiose srityse NATO kuria kruopščius
planus.
- Jūs jau minėjote, kad (operacijai Afganistane - BNS) Lietuva
skiria pakankamai žmonių ir šiuo atžvilgiu atrodo neblogai,
tačiau kokia situacija gynybos finansavime? Grynai kariniu
požiūriu, ar manote, kad mažesnis nei 0,9 proc. nuo BVP gynybos
finansavimas yra pakankamas?
- Pirma, aš manau, kad jūs darote fantastišką darbą
Afganistane. Amerikoje mes turime posakį „smūgiuoti virš savo
svorio“. Lietuva vykdydama savo įsipareigojimus Afganistane
„smūgiuoja virš savo svorio“ ir tai vertinama nuo prezidento iki
mūsų - karininkų JAV Europos vadavietėje. Tačiau kas liečia
išlaidas gynybai, NATO matas ir siekis yra 2 proc. nuo BVP. Ir mes
manome, kad kiek viena šalis turėtų stengtis pasiekti 2 proc. nuo
BVP siekiantį gynybos finansavimą.
- Kaip manote, ar mažiau nei 1 proc. nuo BVP siekiantis gynybos
finansavimas leidžia turėti gerai ginkluotas ir gerai apmokytas
ginkluotąsias pajėgas?
- Prie 2 proc. nuo BVP pastūmėjusi NATO analizė buvo grindžiama
faktu, kad tai leidžia pasiekti tinkamą daugelio sričių - mokymo,
įrangos, operacijų, tyrimų ir vystymo - lygį. Kurioje iš jų yra
spragų, tai jau atskirų šalių klausimas, kurio aš tikrai
netyrinėjau, taip pat ir Lietuvos, kad žinočiau, kas konkrečiai
nėra finansuojama. Turiu pasakyti, jog pastebėjau išliekantį
įsipareigojimą misijai Afganistane, ir man tai sako, kad operacijos
ir jų palaikymas yra finansuojamos pakankamai bei leidžia toliau
dislokuoti operacijoms pasirengusius karius.
- Kai kurie žmonės tikisi, kad artimiausioje ateityje Goro
provincija bus tarp tų, kurios pateks į vadinamąjį perėjimo
procesą, o atsakomybė bus perduota vietos pajėgoms. Ko tikisi
amerikiečiai, kada Lietuvos kariai turėtų perduoti atsakomybę?
- Aš esu linkęs remtis generolu (NATO mokymo misijos Afganistane
vadu - BNS) Williamu Caldwellu (Viljamu Koldvelu), nes jis tuo
rūpinasi kiekvieną dieną. Tačiau platesniame koalicinio indėlio
ir besitęsiančio Lietuvos įsipareigojimo Afganistane kontekste
sakyčiau, jog mes iš esmės laikomės „kartu į“ ir „kartu iš“
požiūrio, kuris reiškia, kad mes visi einame į (Afganistaną) ir
visi einame iš, ir nesvarbu, kokioje provincijoje tu esi. Jūsų
misija galėtų persigrupuoti atsižvelgiant į jūsų sugebėjimus,
kurie būtų naudingi Afganistano žmonėms. Žinau, kad Lietuvos
kariuomenėje ir platesnėje visuomenėje yra daug gebėjimų, kurie
būtų naudingi ir pritaikomi veiksmams Afganistane. Manau, kad
Jungtinėms Valstijoms nuosekliai siekiant perėjimo nuo saugumo
užtikrinimo prie mokymo misijos per artimiausius dvejus-trejus metus,
mes skatinsime NATO partnerius ir Lietuvą elgtis taip pat.
- Ar manote, kad NATO pajėgumų generavimas ateityje bus
pakankamas, kad Baltijos šalyse tęstųsi Oro policijos misija?
- Europos vadavietėje mes labiau susitelkiame į misijos vykdymą
taip, kaip sutarta mūsų karinių atstovų Aljanse. Pirmiausia
pasakyčiau, kad mes esame visiškai įsipareigoję Baltijos oro
policijos misijai iki 2014 metų. Ką NATO nuspręs po šio termino,
yra už Europos vadavietės kasdienio darbo ribų. Pasakyčiau, kad
investicijos į kai kurių bazių infrastruktūrą yra tikrai
protingos, įtvirtina 5-ąjį straipsnį atitinkančius pajėgumus ir
mūsų pajėgumus apginamumo operacijoms.
- Ką tik lankėtės Vilniuje esančiame Energetinio saugumo centre.
Gal galėtumėte papasakoti, kodėl energetinis saugumas svarbus
kariškiams ir ką šiuo požiūriu galėtų suteikti šis centras?
- Gebėjimas išvystyti protingą energijos pritaikymą karyboje yra
kritinės svarbos, kadangi beveik visi kariškiai pasaulyje, išskyrus
kiniečius, susiduria su finansinių sąlygų blogėjimu. Taigi, mes
turėsime sugalvoti, kaip kuo naudingiau naudoti mūsų energijos
išteklius ir lėšas. Bendras energijos pritaikymas karinėje
aplinkoje, kuris sumažina kainą ir anglies dioksido emisijas, yra
esminis visų mūsų šiame Aljanse sėkmei. Tai vienas aspektas. Yra
ir kitas aspektas. Galima imti 1973 metų Artimųjų Rytų ar 1940
metų Pietryčių Azijos pavyzdžius. Energija yra minkštoji galia,
įrankis, turintis istorinį precedentą. Todėl būdų, kaip su tuo
susidoroti, studijavimas turi ir strateginę, ir operacinę vertę.