Tačiau ne visiems vasarinių rapsų augintojams pasisekė. Ūkininkai, pavasarį pasėję prancūziškų „Euralis Semences“ firmos hibridinių veislių rapsus, kurių sėklas įvežė UAB „Agrimatco Vilnius“, dabar jaučiasi labai nusivylę – daugelyje pasėlių derlius bus itin prastas, nes augalai arba visai neužmezgė sėklų, arba užsimezgusios ankštaros tiesiog nukrito. Tikėtis normalaus derliaus jau nebeverta.
Žydėjo, bet nemezgė sėklų
Joniškio r. ūkininkas Jonas Doviltis kartu su broliu Donatu savo ūkiuose šiemet augina 200 ha vasarinių rapsų. Beveik visi plotai buvo užsėti prancūziškomis hibridinėmis veislėmis ‘Jura‘ ir ‘Katia‘, kurių sėklas į Lietuvą įvežė UAB „Agrimatco Vilnius“.
„Šiemet taip susiklostė, kad beveik visą reikalingą rapsų sėklų kiekį pirkome iš vienos firmos. Prancūziškos veislės hibridinės, todėl jų sėklos buvo brangesnės negu paprastų, linijinių, veislių, tikėjomės didelio derliaus, tačiau mūsų viltys žlugo. Iš pradžių pasėliai augo ir atrodė labai gražiai. Vaizdas pasikeitė po žydėjimo: pastebėjome, kad augalai nemezga sėklų taip, kaip turėtų.
Ankštarų mažai arba beveik visai nėra. Rapsai, kurie šiek tiek užsimezgė, netolygiai bręsta. Kai kurie laukai atrodo geriau, tačiau nėra tokie, kokie turėtų būti. Jau aišku, kad iš tokių laukų derlius bus labai menkas, nuostoliai garantuoti“, – pasakoja J.Doviltis. Jis į „ŪP“ redakciją atsiuntė kelias skirtinguose laukuose darytas nuotraukas, kuriose matyti rapsų augalai, užmezgę vos vieną kitą ankštarą.
J.Doviltis įsitikinęs, kad rapsai prastai derės ne dėl nepalankių gamtos sąlygų ar netinkamų auginimo technologijų, greičiausiai „kaltos“ sėklos. „Mes rapsus auginame jau bemaž penkiolika metų ir tikrai išmanome jų agrotechniką. Esame kūlę po 2,5-3 t/ha linijinių veislių vasarinių rapsų, o hibridinių derlius turėtų būti dar didesnis. Taigi sakyti, kad nemokame rapsų auginti, tikrai negalima. Jokių kontrabandinių chemikalų niekuomet nenaudojame, renkamės registruotus ir žinomus produktus, todėl rapsų augalų negalėjome nudeginti ar kitaip pažeisti.
Šiemet, atvirkščiai, dar pasistengėme, kad būsimo derliaus nenaikintų ligos – pasėlius purškėme vienu efektyviausių ir brangiausių fungicidų. Norėjome užsitikrinti, kad derlius būtų geras, nes žieminiai rapsai žuvo, taigi tikėjomės atsigriebti augindami vasarinius“, - pasakoja J. Doviltis. Tačiau lūkesčiai gauti iki 2,5-3 t/ha derliaus nepasiteisino. Jo manymu, iš „gražiausiai“ atrodančių laukų gal ir prikuls po toną iš hektaro, o kituose nė tiek nebus. Tuo tarpu `Jura` ir `Katia` veislių aprašymuose, kuriuos pateikia sėklų platintojai, nurodoma, kad jų derlingumo potencialas siekia iki 3-4 t/ha.
Nukentėjo ne vienas ūkis
Menką derlių užmezgusių prancūziškų „Euralis Semences“ minėtų dviejų veislių rapsų pasėlių turi ir kiti šalies ūkiai. Kai kuriuose jų pasėliai atrodo šiek tiek geriau, o kai kuriuose laukuose rapsai beveik be ankštarų, taigi ir derliaus praktiškai nebus.
Dėl prastai atrodančių rapsų ūkininkai, įtardami, kad problemos gali slypėti veislių genetikoje, kreipėsi ir į jų sėklas įvežusią UAB „Agrimatco Vilnius“. Kaip „ŪP“ sakė bendrovės direktorius Valdas Krivelis, sprendžiant pagal pavasarį parduotos veislių `Jura` ir `Katia` sėklos kiekį, jomis buvo galima apsėti per 9 tūkst. ha. Pasak V. Krivelio, tai nereiškia, kad visi pasėliai blogi, yra įvairių situacijų.
„Ūkininkai – mūsų klientai, mes su jais dirbame jau trylika metų ir patys esame suinteresuoti išsiaiškinti tiesą. Negalime nusisukti ir nieko nedaryti. Prašome, kad ūkininkai pateiktų auginimo technologijas. Dėl susidariusios situacijos aiškinamės ir su prancūzų firma „Euralis Semences“. Taigi dabar dar negalime pateikti apibendrinančių išvadų. Ieškome priežasčių, dėl ko taip atsitiko. Prancūziškų „Euralis Semences“ veislių rapsų sėklas platiname jau dešimt metų, tačiau tokių bėdų anksčiau nepasitaikė. Tai pirmas kartas. Todėl tikrai norime išsiaiškinti priežastis“, - sako V. Krivelis.
Į Lietuvą apžiūrėti vasarinių rapsų pasėlių šį mėnesį buvo atvykę ir „Euralis Semences“ firmos atstovai. Pasak V. Krivelio, kol kas prancūzai nelinkę pripažinti, kad gali būti veislės genetikos ar sėklų kokybės problema. Jie laikosi nuomonės, kad augalai nemezgė dėl gamtos sąlygų. „Yra sėklos sertifikatai, kuriuose nurodyta veislinė sėklos sudėtis. Nepasitikėti sertifikatais nėra pagrindo. Sėklos sudygo gerai, augalai užaugo gražūs, žydėjo, todėl nėra akivaizdžių priežasčių kaltinti veisles. Tačiau su sėklų tiekėjais prancūzais aiškinamės toliau, nes mūsų pačių netenkina jų pateikiami atsakymai“, - sako V. Krivelis. Kol kas jis negali pasakyti, ar svarstoma galimybė ūkininkams kompensuoti nuostolius. Esą pirmiausia reikia išsiaiškinti jų priežastis.
Situaciją tiria ir VAT
Matydami, kad ‘Jura‘ ir ‘Katia‘ veislių rapsų pasėliai nėra tokie, kokie turėtų būti, ūkininkai taip pat kreipėsi ir į Valstybinę augalininkystės tarnybą (VAT) prie ŽŪM, prašydami atvykti įvertinti pasėlių. „Norėjome, kad valstybinės tarnybos ekspertai įvertintų, kad rapsai tikrai prastai užsimezgė, nes kai per laukus pravažiuosime kombainais, bus šaukštai po pietų: niekas nebeįrodys, kad derlius beveik neužaugo“, - sako J.Doviltis.
Kaip „ŪP“ sakė VAT direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis, tarnyba gavo 11 prašymų patikrinti rapsų pasėlius. Daugiausia kreiptasi iš Joniškio r., buvo prašymų ir iš Kėdainių bei Pakruojo rajonų. Ūkininkai skundėsi, kad jų rapsai užmezgė mažai ankštarų, o jose mažai sėklų.
„Supratę, kad situacija neeilinė, mes davėme nurodymą savo regioniniams padaliniams dar papildomai patikrinti 16 ūkių, kurie taip pat sėjo prancūziškų veislių sėklas. Taigi iš viso pastarosiomis savaitėmis patikrinome ir įvertinome 27 ūkių vasarinių rapsų pasėlius. Duomenys rodo, kad veislių ‘Jura‘ ir ‘Katia‘ sėklų buvo įsigiję 128 pirkėjai“, - pasakoja A.Basiulis.
Kol kas VAT galutinių išvadų dėl patikrintų pasėlių būklės neturi, nes dar neapibendrinti patikrų rezultatai. Tačiau, kaip teigia A.Basiulis, ne visuose rajonuose situacija vienodai prasta. Bene blogiausi pasėliai Joniškio r. „Paaiškėjo, kad „Agrimatco Vilnius“ pavasarį iš viso įvežė tris prancūziškų veislių rapsų sėklų siuntas. Neatmetame galimybės, kad galėjo skirtis tų siuntų sėklų kokybė. Galėjo būti ir kokių nors sėjos ar purškimų trūkumų. Mūsų specialistai dar nagrinėja gautus patikrų duomenis. Tačiau mažai tikėtina, kad tiek daug ūkininkų galėjo pažeisti agrotechninius reikalavimus ir dėl to gauti menką derlių. Labiau įtikinama versija, kad priežastys slypi pačioje sėkloje“, - teigia A.Basiulis.
Genetines priežastis nustatyti sudėtinga
Pasak VAT direktoriaus pavaduotojo A. Basiulio, kol kas didelių pažeidimų dėl sėklų platinimo tvarkos nenustatyta – sėklos legalios, sertifikatai tinkami, veislės registruotos ES kataloge.
Išaiškintas tik vienas sėklų įvežėjų pažeidimas, už kurį VAT numato skirti baudą, – „Agrimatco Vilnius“ parduodami ūkininkams sėklas nenurodė jų siuntos numerių. Todėl dabar jau negalima nustatyti, kuriame ūkyje iš kokios siuntos sėklos buvo pasėtos. Nežinant to, nebegalima nustatyti, ar blogiausiai atrodantys pasėliai užauginti iš tos pačios sėklų siuntos, ar ne.
„Jeigu būtų galima įrodyti, kad prasčiausi pasėliai yra užaugę iš vienos sėklų siuntos, būtų galima kaltinti Prancūzijos firmą dėl nekokybiškų veislių. Tačiau dabar to teigti nėra pagrindo“, - sako A. Basiulis, pridurdamas, kad platintos sėklos buvo hibridinės, todėl jos sudarytos ne iš vienos veislės, o jų junginių. Pavyzdžiui, `Katia` rapsai sudaryti iš trijų veislių (80 proc., 15 proc. ir 5 proc.) junginio, o `Jura` susideda iš dviejų veislių. Taigi neatmetama teorinė galimybė, kad rapsai galėjo blogai užsimegzti ir dėl genetinių priežasčių, dėl blogai prancūzų parinktų motininių ir tėvinių linijų. Tačiau VAT kol kas to įrodyti nesugeba, nes negali atsekti, iš kokios sėklų siuntos kuriuose ūkiuose rapsai auginti. Išanalizuoti pačių sėklų taip pat nėra galimybių, nes visos jos parduotos ir pasėtos, likučių neturi nei ūkininkai, nei pardavėjai.
Kalbėdamas apie sėklų įsigijimą A. Basiulis nori atkreipti ūkininkų dėmesį, kad atidžiau įsigilintų į perkamos sėklos sertifikatus: „Minėtos sėklos buvo įvežtos su OECD sertifikatais. Tai nėra pažeidimas. Tačiau jau įprasta, kad tarp ES šalių tokie sertifikatai mažai cirkuliuoja, jie labiau skirti trečiosioms šalims. Kaip žinome, šiemet pavasarį mūsų rinkoje trūko vasarinių rapsų sėklų, nes žieminiai iššalo, taigi daugelis pardavėjų jas vežė iš įvairių tiekėjų.“