Dar prieš kelias dienas premjeras pūtėsi ir aiškino, kad šis vizitas buvo neapsakomai naudingas, ir tyčiojosi iš visų, kurie tuo abejojo, – net iš artimiausių bendražygių.
Negana to, badė pirštu į priešus – į buvusią kairiųjų valdžią, kuri esą dar 2008 metais suplanavo šią kelionę.
Toks A.Kubiliaus elgesys nestebino, konservatorių vedliui jis netgi savotiškai tiko. Ir staiga – pelenais savo galvą besibarstantis Vyriausybės vadovas!
Kas atsitiko? Gal premjerą stebuklingai paveikė pirmadienio ryto pyla pas prezidentę? O gal jis atgailauja nuoširdžiai?
Tačiau skubėti džiaugtis šiais neįtikėtinais pokyčiais gal nederėtų.
Mat vakar premjeras komentavo ir savo vizitą naujoje Kauno arenoje, kurios atidarymo ceremonijos metu buvo negailestingai nušvilptas.
Pasirodo, dėl visko kalta šias iškilmes surengusi verslininko V.Romanovo grupė, kuri griežtai pareikalavo kopti į sceną ir rėžti kalbą, nors jis net nesirengęs prasižioti.
Ši versija aidu atkartojo konservatorių viršūnėlėse sklandančius įtarimus, kad šios „provokacijos” organizatoriai dar buvo sukurstę ir visus 15 tūkstančių žiūrovų.
Tiesa, apie sąmokslus postringaujantys dešinieji tarsi netyčia pamiršo, kad arenos atidarymo išvakarėse Ministro pirmininko tarnyba oficialiai paskelbė, kad A.Kubilius ne tik dalyvaus ceremonijoje, bet ir tars sveikinimo žodį.
Taigi jei sunkia pasipūtimo forma serganti Vyriausybės galva vis dėlto ims sveikti, tai bus ilgas ir sunkus procesas. Be to, teks nuolat baimintis, kad ligonis gali atkristi.