Didžiausia sensacija tapo beveik vien iš buvusių JAV koledžuose rungtyniavusių studentų sudaryto Niujorko „Geležinio vilko“ pralaimėjimas Niujorko LAK 65:69. LAK, išnaudojęs daug jėgų šiose varžybose, pusfinalyje neatsilaikė prieš Čikagos „Žalgirį“ 64:80.
Kovoje dėl trečios vietos susitiko NYLAK ir Naujojo Džersio „Liepsna“, kitame pusfinalyje pralaimėjusi Konektikuto „Vienų vartų“ atstovams, vedamiems savo lyderio, 1994 m. Europos jaunių čempiono Marijaus Kovaliuko – 37:47.
Mažajame finale 47:41 pergalę ir bronzos medalius iškovojo niujorkiečiai. Dėl aukso susitiko „Vieni vartai“ ir Čikagos „Žalgiris“.
Tai buvo nepaprastai įtemptos varžybos. Pirmą kėlinį laimėjo Konektikuto atstovai 34:30, tačiau stipriai susižeidus vienam geriausių čikagiečių gynėjų Algiui Kubiliui, kuriam teko palikti aikštelę, žaidimas tarsi apsivertė aukštyn kojom. Dabar jau žalgiriečiai susivienijo ir ryžtingai užbaigė mačą pergalingu rezultatu 61:47.
Iš viso A.Karnišovo taurės turnyre dalyvavo 9 lietuvių krepšinio komandos: Long Ailendo „Švyturys“, Filadelfijos „Aras“, Naujojo Džersio „Liepsna“ ir „Žaibs“ (šioje komandoje rungtyniavo ir vienintelė turnyre dalyvavusi mergina Rasa Hayes), Niujorko „Geležinis vilkas“, Lietuvių Atletų Klubo (LAK) komanda, Konkektikuto „Ąžuolai“ ir „Vieni vartai“ bei Čikagos „Žalgiris“.
Tritaškių konkurso finale rungėsi čikagiškis Aurimas Matulevičius ir Darius Žmuida iš Naujojo Džersio. Laimėjo A.Matulevičius.
Pasibaigus turnyrui A.Karnišovas apdovanojo visų trijų prizinių vietų laimėtojus medaliais. Varžybų nugalėtojams įteikta jo įsteigta taurė. Nugalėtojams įteikti pagrindinių rėmėjų – internetinės parduotuvės „Dalelė Lietuvos“ pagaminti marškinėliai su šūkiu „Think Basketball“ (liet. „Galvok apie krepšinį“).
Marškinėliai su garsių lietuvių krepšininkų autografais buvo įteikti naudingiausiam kiekvienos prizinę vietą užėmusios komandos žaidėjui.
NYLAK ekipos atakuojančiam gynėjui Juliui Kačinskiui atiteko praėjusių metų Lietuvos vyrų rinktinės marškinėliai su jos žaidėjų parašais. Komandoje „Vieni vartai“ labiausiai pasižymėjusiam M.Kovaliukui įteikti Klyvlando „Cavaliers“ Nr. 11 marškinėliai su Žydrūno Ilgausko parašu. O Čikagos „Žalgirio“ komandoje naudingiausiu pripažintam A.Kubiliui skirti „Lietuvos ryto“ centro Jono Valančiūno marškinėliai su jo parašu (juos organizatoriams parūpino klubo atstovas Martynas Purlys).
Turnyro organizatorius S. Kavaliauskas padėkojo visiems dalyviams, kviesdamas dalyvauti ir kitų metų turnyre.
– Stanislovai, kaip manote, ar šių metų Artūro Karnišovo turnyras pasisekė?
Manau, turnyras tikrai labai pasisekė. Jau vien tai, kad šiemet dalyvavo daugiau komandų, rodo, jog susidomėjimas šiomis varžybomis auga. Smagu, kad atvyko ekipos ir iš toliau – Filadelfijos, net Čikagos. Tiesa, dar laukėme ir kanadiečių, kurie žadėjo atvykti, bet šiemet jų dar nesulaukėme. Sulaukėme nemažai žiūrovų ir visi, tikėtina, liko patenkinti, nes jokių nusiskundimų negirdėjau. Turėjome puikią salę su gera danga, aukšto lygio teisėjus, kuriuos mums padėjo surasti Rasa Hayes. Taigi varžybos praėjo tikrai puikiai.
– Ar tikitės, kad šis turnyras taps tradicija ir su kiekvienais metais tik augs?
– Mes tuo tikime, norime, kad turnyras gyvuotų ilgai ir augtų. Ateityje gal net taptų tarptautiniu, gal pasikviesime dalyvauti ir kitus Baltijos šalių atstovus – latvius ir estus. Kitais metais turnyras dar bus vien lietuviškas.
“Amerikos lietuvis” po turnyro pakalbino ir A.Karnišovą.
– Artūrai, ką Jums asmeniškai reiškia šis vardinis turnyras, šiemet surengtas jau antrus metus iš eilės ir, atrodo, galintis tapti tradiciniu?
– Tai dar vienas gražus pavyzdys, kad lietuviai gali susirinkti iš įvairiausių vietų, pažaisti krepšinį tiesiog savo malonumui, juk mūsų šaliai tai yra tikrai daugiau nei paprastas žaidimas.
– Šiemet lietuviai rungtyniavo Seton Hallo universitete, kur prasidėjo ir paties karjera užsienyje.
– Taip, aš būtent čia studijavau, treniravausi, čia sutikau ir savo žmoną, būtent šio universiteto koplyčioje su ja ir susituokėme, pakrikštijome antrą mūsų sūnų. Smagu sugrįžti į savo Alma Mater. Jaučiu Seton Hallui nostalgiją, nes būtent ant šito grindinio bėgiodavau kas rytą treniruočių metu.