Žinoma, jei ir klausė, tai už uždarų durų. Ambasadorius buvo „iškviestas pasiaiškinti”.
Mat vakar Minskas skėlė dar vieną skambų antausį Vilniui – į Baltarusiją nebuvo įleista šios šalies vizą turinti Lietuvos televizijos žurnalistė – kaip nepageidaujamas asmuo.
Pasirodo, Baltarusija nė nemano atsižvelgti į draugiškus Lietuvos tūpsnius.
Negi Batka pamiršo, kaip mūsų užsienio reikalų ministras ir prezidentė kaskart priekaištavo Europos Sąjungai, kai ji užsimodavo imtis net švelniausių sankcijų prieš Baltarusijos režimą?
O kur dar skandalas, kai Minskui buvo išduoti du kaimyninės šalies žmogaus teisių gynėjai, taigi ir Batkos priešai?
Šios kaimyniškos paslaugos mastą sunku pervertinti – juk Lietuva oficialiai sudegino ne tik tuos veikėjus, bet ir juos pinigais rėmusias savas bei Vakarų partnerių institucijas.
Prie šios aukos buvo pridėta ir ją savo parašu patvirtinusios Teisingumo ministerijos valdininkės A.Bernotienės galva. Tiesa, ji atsistatydino „savo noru”, o vakar ministerija vėl pareiškė, kad jos veiksmai buvo visiškai teisėti.
Tarsi šių spektaklių neužtektų, buvo surengtas dar vienas – į Lietuvą vos neįvažiavo oficialiame Europos juodajame sąraše esanti A.Lukašenkos „teisingumo” viceministrė A.Bodak, kuriai mūsiškiai diplomatai paslaugiai išdavė vizą.
Bet aikštingajam kaimynui vis tiek negana. Negi reikės tūptelėti dar žemiau?
Gal, pavyzdžiui, Lietuvoje dar likusius Baltarusijos opozicionierius su visais jų daiktais pristatyti į Minską specialiu vagonu?