Daugiau nei 16,3 mln. litų audituotos savivaldybės panaudojo pažeisdamos teisės aktus.
2010 metų finansinis auditas buvo atliktas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Palangos miestų, Kauno, Kėdainių, Trakų, Raseinių, Kaišiadorių, Pasvalio ir Akmenės rajonų bei Marijampolės, Visagino ir Pagėgių savivaldybėse.
Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, pastarųjų metų valstybinio audito rezultatai rodo, kad savivaldybėse kartojasi Viešųjų pirkimų įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimai vykdant investicinius projektus, naudojant mokinio krepšelio lėšas, įsigyjant nemokamo mokinių maitinimo paslaugas. Savivaldybėse mokinio krepšelio lėšos ne visada naudojamos racionaliai, o savivaldybių turimi moksleivių duomenų bazės duomenys, nuo kurių priklauso mokinio krepšelio dydis, nėra tikslūs.
Valstybiniai auditoriai nustatė atvejų, kai įgyvendindamos viešųjų darbų programą savivaldybės savo pačių nustatyta tvarka finansuoja ne viešųjų erdvių tvarkymą, bet privačių fizinių ar juridinių asmenų teritorijose atliekamus darbus, kurie nepriskiriami viešiesiems darbams.
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad įsigalėjusi ydinga praktika planuojant valstybės biudžeto lėšų poreikį savivaldybių biudžetams: savivaldybės kasmet iš valstybės biudžeto prašo skirti daugiau lėšų nei reikia joms valstybės deleguotoms funkcijoms atlikti arba lėšų poreikio nepagrindžia skaičiavimais.
Dėl auditų metu nustatytų teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolieriaus pavaduotojas priėmė tris sprendimus, įpareigodamas Klaipėdos ir Palangos miestų bei Akmenės rajono savivaldybių administracijų vadovus į valstybės biudžetą grąžinti ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas valstybės biudžeto lėšas, įvertinti pažeidimus padariusių darbuotojų veiklą. Savivaldybės į valstybės biudžetą grąžino 650 tūkst. litų, atstatė ir užregistravo valstybės turto už daugiau nei 13 mln. litų.
Savivaldybėms pateiktos 167 rekomendacijos, daugiau nei pusė jų buvo įgyvendintos audito metu.