„ŪP“ korespondentas kartu su LŪS Šilutės skyriaus pirmininku Kęstučiu Andrijausku apsilankė akcinėje bendrovėje „Šilutės girnos“. Domėtasi, kaip vieniems sekasi nuimti ir parduoti naująjį derlių, o kitiems – jį supirkti.
Deja, gyvenimas tos dienos rytą prie Šilutės elevatorių buvo apmiręs, ten stovėjo tik vienas grūdus atvežęs sunkvežimis, kai tuo tarpu ankstesniais metais jų nusidriekdavo ilgiausios eilės. O išvažiuojant iš tos bendrovės vėl pradėjo lynoti.
Ūkininkai vargsta ir gudrauja
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje jau nuimta apie 60 proc. grūdinių kultūrų, iš jų mažiausiai avižų – apie 48 proc., o rapsų – tik 11,4 proc. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu rapsų buvo nukulta jau 47,2 proc. Jų supirkimas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo beveik keturis kartus.
AB „Šilutės girnos“ generalinis direktorius Laimundas Žadeika „ŪP“ sakė, kad išvadas dėl superkamo naujojo derliaus grūdų dar ankstoka daryti, nes ne visi ūkininkai grūdus veža tiesiai iš lauko. Kai kurie juos parduos ir po mėnesio, ir po dviejų. Bet palyginus praėjusiais ir šiais metais supirktus grūdų kiekius akivaizdžiai matyti didžiulis skirtumas. Štai pernai „Šilutės girnos“ kvietrugių supirko 11,5 tūkst. t, šiemet, iki rugpjūčio 24-osios, – tik 4,7 tūkst. t. II klasės rugių praėjusiais metais ūkininkai pristatė 3,4 tūkst. t, šiemet dar tik 1,2 tūkst. t.
Iš tikrųjų „Šilutės girnos“ nėra tikrasis grūdų supirkėjas. Čia elevatoriuose derlius tik saugomas, o perka septynios bendrovės: „Biofuture“, „Avena Nordic Grain“, „Kauno grūdai“, „Baltic Agro“, „Agerona“, „Agrorodeo“ ir „Litagros grūdai“.
- Mes tik priimame grūdus, juos išvalome, išdžioviname, o kainas nustato jie, supirkėjai. Didelio kainų skirtumo tarp jų nėra – jeigu vieni kainą pakelia, tai padaro ir kiti. Šiaip kaina be priežasties nekyla ir nenusileidžia. Kai kitame Lietuvos krašte grūdų atsiranda daugiau, ten jau pripildyti elevatoriai, aišku, tada ir pas mus kaina „važiuoja“ žemyn, - pasakojo L. Žadeika.
Trečiadienį už kvietrugius Šilutėje brangiausiai mokėjo „Biofuture“ ir „Avena Nordic Grain“ – po 550 Lt/t. Išvakarėse ši kaina buvo 10 Lt mažesnė.
O tuo tarpu pernai tuo pačiu metu, pasak K. Andrijausko, ūkininkai kvietrugius „Biofuture“ bendrovei pardavė tik po 480 Lt/t.
Žemdirbių atstovas K. Andrijauskas taip pat pastebėjo, kad dalis grūdų augintojų su vienais ar kitais supirkėjais yra sudarę išankstines pardavimo-pirkimo sutartis. Bet iš anksto jas pasirašyti rizika – iš kur gali žinoti, koks bus derlius, ar lietus jo nesugadins. Tokiu atveju grūdų kaina gali šoktelti ir parduoti, kaip sutarta su supirkėju, nebeapsimoka. Geriau jau mokėti baudas už netesybas, nes galima grūdus kitam supirkėjui parduoti gerokai brangiau. Pasak K. Andrijausko, dėl šios priežasties dauguma pamario krašto ūkininkų stengėsi nebesudarinėti sutarčių šių metų derliui parduoti.
- Protingi supirkėjai, kurie nori dirbti su ūkininkais, supranta, kad derliaus dydžio ūkininkas nepasirinks. Aš negirdėjau, ar kas nors sumokėjo tas realias baudas, - svarstė L. Žadeika.
K. Andrijauskas paprieštaravo, sakė žinąs, kad ir Jonas Šakurskis mokėjo apie 10 tūkst. litų baudą, ir kiti ūkininkai... Bet supirkėjų atstovas L. Žadeika teigė esąs įsitikinęs, kad nemažai ūkininkų bando gudrauti – nors jie ir sumoka baudą, pelną vis tiek gauna didesnį.
Kodėl „Šilutės girnose“ nebesisuka girnos?
„Šilutės girnose“ esantis malūnas pastaraisias metais nebedirba, stovi užkonservuotas, nes anksčiau buvęs šios įmonės direktorius, L. Žadeikos teigimu, taip sugebėjo su bloga miltų kokybe išbaidyti buvusius nuolatinius pirkėjus, kad dabar juos susigrąžinti nebeįmanoma – nebent parduotų miltus už pusę kainos.
Be to, tas malūnas ir jo įrengimai pasenę, o Lietuvoje pilna naujų malūnų, kurių savininkai, pasak L. Žadeikos, jau nekalbant apie Šilutę, dėl konkurencijos tarpusavyje baigia „pasismaugti“... O seniau „Šilutės girnų“ malūnas per metus sumaldavo daugiau nei 3 tūkst. t maistinių rugių. Pagrindinis jų pirkėjas būdavo AB „Klaipėdos duona“, o taip pat mažesnių kepyklų savininkai – Tauragės UAB „Molupis“, dar keli Kaune.
Problemų būta ir dėl geležinkelio. Jo 1200 metrų ilgio atkarpa iki Šilutės stoties nusidėvėjo – supuvo pabėgiai.
- Kartą atsitiko taip, kad grūdų pirkėjas, nežinodamas, kad pas mus neveikia geležinkelis, paskambino ir paprašė užsakyti vagonus – sakė grūdus vešiantis į Klaipėdos uostą. O vėliau tuos grūdus automobiliais vežė į Tauragę, krovė į vagonus ir tik paskui – geležinkeliu į uostą. Tas mūsų geležinkelis priklausė Lietuvos geležinkeliams ir jie turėjo jį tvarkyti. Bet jie tik penkerius metus žadėjo ir nieko nepadarė. Užtruko dar dvejus metus, kol mes pabėgius ir kai kuriose vietose bėgius pakeitėme naujais. Tai kainavo apie 1 mln. litų. O sutvarkius geležinkelį reikėjo ir jam pritaikytų naujų svarstyklių – vėl kainavo nemažus pinigus“, - teigė „Šilutės girnų“ vadovas.
Drėgni grūdai - pelnas jų supirkėjams
Į „ŪP“ klausimą, kokio didžiausio drėgnumo grūdai perkami „Šilutės girnose“, L. Žadeika atsakė, kad vienas iš bendrovės verslų yra grūdų džiovinimas. Todėl nesą skirtumo, kokio drėgnumo yra grūdai.
- Tik ūkininkams atsiranda skirtumas, kad jie už parduotus grūdus nieko nebegauna. Mums nėra skirtumo, ar juos džiovykloje „prasuksime“ tris, ar penkis kartus, už tai mums yra mokama. Kuo grūdai drėgnesni, tuo mes daugiau užsidirbame teikdami džiovinimo paslaugą. Drėgmė mums nėra baubas, mes su ja susitvarkome, - vos ne džiaugėsi L. Žadeika.
K. Andrijauskas aiškino, kad ūkininkai yra paskaičiavę, jog parduoti grūdus, kurių drėgnumas viršija 20 proc., jiems neapsimoka. Todėl stengiasi javų nepjauti ir laukia giedresnių dienų, kurių šią vasarą ir rudenį kažin kiek bebus...
- Dievulis neduoda mums tokių dienų. Buvo pranašaujama, kad šiomis dienomis bus giedra, o dabar prognozuoja priešingai. Liūdina tai, kad ta derliaus dalis, kuri buvo planuota nuimti, vėl liks lauke. Tikslios statistikos neturime, bet aš manau, kad šiuo metu Šilutės rajone yra nuimta tik apie 30 proc. derliaus. Laukai įmirkę, pažliugę, kombainais į juos nebeįmanoma įvažiuoti. Rapsai jau byra, žieminiai javai tiesiog sumaitoti.
Vargu, ar bepavyks nukulti miežius, nes varpos sugulusios ant žemės, kombainai jų nebepasieks, - pasakojo LŪS Šilutės skyriaus vadovas.
Galų gale L. Žadeika prisipažino, kad kai ūkininkams yra blogai, tai ir jiems, supirkėjams, nėra gerai. Mat jei žemdirbiai nenuima derliaus, supirkėjai irgi neturi darbo. Pasak L. Žadeikos, abi pusės esančios surištos viena virvele.
Kaip ten bebūtų, bet didžiausią skriaudą – ir iš gamtos, ir iš supirkėjų pusės, patiria grūdų augintojai.