„Tai kažkoks nesusipratimas. Neišpuolė tavo numeris – gali būti laisvas. Išpuolė – teks vykti į tarnybą. Karo prievolės atlikimas virsta loterija“, - piktinosi buvusioje Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje tarnavęs majoras Jonas Purlys.
Anot karininko, tai visiškai naujas požiūris į konstitucinę pareigą.
Šauktinių pašaukimas bus vykdomas tik tuo atveju, jei Seimas nustatys didesnį nei nulis nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičių.
Pirmiausiai, bus laukiama vaikinų, kurie tarnybą renkasi savo noru. Bet jeigu reikiamas skaičius nesusirinks, tai likę prievolininkai bus išrinkti atsitiktine tvarka. Pavyzdžiui, parlamente nustačius, kad kitąmet šauktinių kariuomenėje turi būti 1 000 vyrų, o užregistruos tik 900, tai likę prievolininkai bus pašaukti loterijos būdu.
Kompiuterinė programa padės išvengti kyšininkavimo
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai naujosios tvarkos loterija nevadina.
„Ši programa turėtų padėti išvengti žmogiškųjų problemų, kurios kildavo sovietmečiu. Nebebus taip, kad kažkas kažkam davė kyšį ir išvengė tarnybos“, - lrytas.lt sakė krašto apsaugos ministrės patarėja viešiesiems ryšiams Ugnė Naujokaitytė.
Teigiama, kad ši kompiuterinė programa bus naudojama tik kraštutiniais atvejais, kurie turėtų būti ne dažni. Mat, KAM dės visas pastangas, kad šauktiniai į tarnybą ateitų savo norų.
„Ministerija imasi aktyvinti visuomenės informavimą apie karo prievolės naujoves ir įvairiomis reklaminėmis priemonėmis sieks labiau populiarinti tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Šio tikslo siekiama, norint kuo daugiau jaunuolių pritraukti savo noru atlikti karo tarnybą. Informacija bus skleidžiama ir aktyviau naudojant socialinių tinklų galimybes.
Visuomenė bus plačiau informuojama apie motyvacines priemones, skatinančias savanoriškai atlikti karo tarnybą. Todėl tikimės, kad karo prievolės atlikimas nevirs loterija“, - teigė KAM atstovė U.Naujokaitytė.
Žmogaus teisių gynėjai konflikto neįžvelgia
Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius lrytas.lt pasakojo, kad pagal tarptautinius standartus, krašto apsaugos srityje valstybei leidžiama šiek tiek suvaržyti žmogaus teises. Todėl tokia loterija žmogaus teisių lyg ir nepažeistų.
„Svarbiausiai yra tai, kad kariuomenėje nebūtų verčiami tarnauti asmenys, kurie to nenori daryti dėl savo įsitikinimų. Tai priklauso ne nuo konkrečios religijos ar politinių pažiūrų. Svarbiausiai yra žmogaus vidinės nuostatos“, - aiškino H.Mickevičius.
Anot žmogaus teisių eksperto, jeigu loterijos metu būtų išrinktas žmogus, kuris dėl savo įsitikinimų negali tarnauti kariuomenėje, tai jis teisme turėtų argumentuoti savo pasirinkimą.
Aukštųjų mokyklų absolventai galės būti pašaukti iki 38 metų
Dar viena įstatymo naujovė - aukštųjų mokyklų absolventai galės būti šaukiami į pradinę privalomąją karo tarnybą iki 38 metų. Iki šiol, diplomuoti specialistai praėjus 12 mėnesių po diplomo gavimo buvo visiškai atleidžiami nuo tarnybos.
Naujoji karinė įskaita bus tvarkoma elektroniniu būdu. Registracijai nebereikės asmeniško atvykimo į karinę bazę.
Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė bus 9, o ne 12 mėnesių.
Karo prievolininkai šaukiami nuo 19 iki 26 metų.
Tarnyba bus galima atlikti ir kitu būdu - dalyvaujant bazinėse karinėse mokymuose. Jų trukmė sieks nuo 70, iki 90 dienų. Taip pat bus galima atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kuri truks 10 mėnesių.