Prezidentas pasakojo gaudavęs ranka rašytus įvairius nurodymus,
ką jis, kaip šalies vadovas, turėtų daryti, tačiau sakė kol kas
pavardžių atskleisti negalintis.
„Kai kurių dalykų aš negaliu įrašyti net į savo
dienoraščius, bet aš prisimenu tuos faktus fiksuojančius įvykius
šalia su dokumentais, kurie parašyti ne mašinėle. Man atsikėlus
penktą valandą ryto, priėjus prie mano kompiuterio ir iš fakso
išėmus tą rašytą dokumentą, mūsų šiuo metu Lietuvo tautos
vadų ranka rašytas instrukcijas kaip valstybės prezidentui, kuriose
sakoma - jeigu tu darai tą, o ne ką kitą, tu griauni valstybę,
kaip prezidentas. Tu darai ne tai, o turi daryti tai, turi skirti tą
žmogų, o ne kitą“, - pristatydamas knygą „Paskutinė kadencija:
Prezidento dienoraščiai“ kalbėjo kadenciją baigęs šalies
vadovas.
„Aš turiu ranka rašytą, ne mašinėle, man, dovanokit tie,
kurie man rašė, aš be pavardžių kalbu, surašytą beveik
šantažą, kaip valstybės vadovui. Ten rašoma: arba tu darai taip,
kaip sakome, arba griauni valstybę. Ir nors tiesiai nepasakyta, kada
reikės su tavimi susitvarkysim politiškai „, - tvirtino V.Adamkus.
Jis aiškino neskelbiantis pavardžių, nenorėdamas padaryti žalos žmonių tikėjimui.
„Jeigu aš pradėsiu kalbėti apie tai, su kuo teko susidurti
paskutinį dešimtmetį, o įvairių variacijų yra, aš manau, aš
tikrai nepalengvinsiu šiandienio mūsų gyvenimo. Aš neslėpiu
šnipų, neslėpiu nusikaltėlių, bet manau, kad galbūt
šiandieninė situacija yra tokia, kad stengiamės daryti, ką galime.
Yra tam tikrų dalykų, apie kuriuos geriau nekalbėti, dar
neužaštrinkime mūsų gyvenimo“, - kalbėjo V.Adamkus
„Šiandien yra žmonių, kuriais šventai tikime, besimeldžiame
jiems už jų nuopelnus atstatant nepriklausomybę, bet yra tokių
dalykų, kuriuos, jei aš viešai, garsiai ir su pavardėmis
pasakysiu, aš manau, kad aš nusikaltimą padarysiu prieš tą
šventą mūsų tikėjimą, laisvę, demokratiją ir vienas kito
gerbimą“, - tvirtino V.Adamkus.
Jis svarstė, kad galbūt neleis minėtų ranka rašytų nurodymų
viešinti 50 metų.
Prezidentas pridūrė siekęs knygoje atskleisti tam tikra
situacijas, kad jos nebepasikartotų, nors pripažino, kad knygoje jis
negalėjo išvengti subjektyvumo.
„Aš pasiryžęs fiksuoti reikalingus gyvenimo įvykius, kurie
mano darbo ar atsakomybės eigoje įvyko, ir kuriems reikia fiksavimo,
kad jų nebūtų ateityje (...) Aš nepasakyčiau, kad fiksuodamas tą
visą dieną esu visiškai objektyvus, tai yra vistiek mano asmeninė
perspektyva“, - kalbėjo V.Adamkus.
Prezidentas taip pat tvirtino, kad viena priežasčių rašyti
buvo jo karjeroje pasitaikiusios situacijos, kaip jo žodžiai buvo
neteisingai interpretuojami.
„Pasižiūriu į tai iš netolimos perspektyvos ir pagalvoju, kad
vistik yra nesąžininga, nes tas pats faktas, kai aš ten buvau,
mačiau, savo žodžiais bandžiau išsakyti, staiga kitą dieną ...,
laikraštyje ar vakaro žinių laidoje girdžiu tai, ko pats negaliu
patikėti, ar aš ten buvau, ar aš tai sakiau“, - pasakojo buvęs
Lietuvos vadovas.
V.Adamkus prezidentu buvo dvi kadencijas - 1998-2003 ir 2004-2009
metais.
Kritikavo dėl Baltarusijos
V.Adamkus taip pat griežtai sukritikavo
Lietuvos valdžios veiksmus perduodant Baltarusijai duomenis apie
žmogaus teisių aktyvistą Alesį Beliackį.
„Mes prieš porą dienų Austriją prakeikėme paskutiniais
žodžiais - išdavikai austrai ir taip toliau. O ką mes padarėme
dėl savo tarpžinybinių nepajėgumų komunikuoti, tvarkyti ir dar
tris keturis mėnesius nuo Lietuvos žmonių slėpti tai, ką
padarėme, ir atidavėme gyvus žmones į kalėjimą, laisvės
kovotojus už tą patį idealą, už tai, ką mes patys kovojome
dešimtimis, šimtais tūkstančių žmonių praradome per visas
okupacijas“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė V.Adamkus.
Rugpjūčio pradžioje žinomas žmogaus teisių gynėjas
A.Beliackis buvo suimtas ir netrukus paskelbta, kad įtarimus dėl
finansinių nusikaltimų Baltarusijos teisėsauga pagrindė iš
Lietuvos gauta medžiaga. Kai kurie politikai ir žiniasklaida
griežtai sukritikavo Teisingumo ministeriją, bet jos atstovai
aiškina kovo mėnesį informaciją apie A.Beliacko sąskaitas Minskui
perdavę, nes neturėjo duomenų, kad ji gali būti panaudota
politiniams tikslams.
Lietuvos pareigūnai atsiprašė dėl duomenų perdavimo,
pasmerkė areštą ir nutraukė teisinės pagalbos teikimą
Baltarusijai.
Vėliau paaiškėjo, kad duomenis apie A.Beliackį Minskui
perdavė ir Lenkija, kurios politikai taip pat atsiprašė dėl
incidento.