Nuo 2002-ųjų mieste neliko daugiau nei 17 tūkst. mokinių. Tačiau net ir taip sparčiai retėjant vaikų ir jaunimo gretoms mokyklų iki šiol beveik nesumažėjo. Priešingai, buvo imtasi gudrybių jas išsaugoti.
Viena po kitos dygstančios katalikiškos mokyklos piktnaudžiavo Švietimo įstatymo nustatyta išlyga, leidžiančia mokykloje, įsteigtoje su religine bendruomene, formuoti 1–12 klases ir taip išsaugoti stabilų mokinių, dėl kurių pastaraisiais metais tarp mokymo įstaigų vyksta nuožmi konkurencija, skaičių.
Pastaraisiais metais korupcija buvo apraizgiusi ir mokyklų atnaujinimo procesą. Nustatyti kyšininkavimo atvejai užtraukė didelę gėdą miesto valdžiai ir metė juodą dėmę Kauno įvaizdžiui.
Kaip Kaunas pasirengęs naujiems mokslo metams ir kada pagaliau bus imamasi iš tikrųjų sumažinti mokyklų tinklą, kalbamės su miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėju Antanu Bagdonu.
– Kaune švietimo organizavimas – tarsi tamsus miškas, kuriame viskas iki šiol vyko chaotiškai. Kada stringanti mokyklų pertvarka pagaliau pajudės?
– Ji jau pajudėjo. Prieš rugsėjį 8 vidurinės mokyklos pertvarkytos į pagrindines, įsteigtos 3 progimnazijos. Dėl tolimesnio pertvarkos plano ketinama apsispręsti rudenį, kai miesto taryba gaus ir svarstys naują mokyklų pertvarkos bendrąjį planą.
Jis parengtas atsižvelgiant į naujus švietimo sistemą reguliuojančius aktus.
Tada taps aišku, kurioms mokykloms bus leidžiama rinkti 11-tas klases, kurioms teks keisti profilį ar visai užsidaryti.
Vadovaujantis liepos mėnesį įsigaliojusiu naujos redakcijos Švietimo įstatymu, numatoma 2015 metais atsisakyti vidurinių mokyklų ir įtvirtinti keturių lygių mokyklas: pradinę, pagrindinę, progimnaziją ir gimnaziją.
Šiemet mokyklos nebus uždaromos, bet jau kitais metais 3 – 4 mokyklos greičiausiai užvers duris.
Pirmiausia bus jungiamos viena šalia kitos esančios ugdymo įstaigos, ypač tos, kurios turi bendrus stadionus. Tuščios mokyklų patalpos bus naudojamos kitoms reikmėms.
– Kas laukia ne visai teisėtai įsteigtų užuovėjos po kryžiumi ieškojusių katalikiškų vidurinių mokyklų?
– Šiuo metu Kaune veikia septynios katalikiškos mokymo įstaigos. Šešios vidurinės mokyklos ir viena gimnazija. Mokykloms pavesta susisiekti su bažnyčios atstovais, ir tada paaiškės, kurios iš jų bus globojamos religinės bendruomenės.
– Mokinių skaičius mažėja, tad tikriausiai nereikia ir tiek daug mokytojų?
– Šiuo metu Kauno mokyklose dirba per 3,6 tūkst. mokytojų. Be jų, dar yra per 200 antraeilininkų. Aišku, kad mokytojų krūviai mažėja, įtampa didėja, tačiau masinio pedagogų atleidimo nebus.
Didžiausia problema – įdarbinti naujus jaunus mokytojus. Ypač pradinių klasių, kūno kultūros, dailės.
– Daugelis mokytojų, ypač miesto mokyklų vadovų, savo postuose užsibūna po kelis dešimtmečius.
Ar ne laikas vietas užleisti jaunesniems kolegoms?
– Svarbiausia – žmogaus kompetencija, o ne jo amžius.
Nors ne paslaptis, kad šiuo metu 27 mokykloms vadovauja pedagogai, peržengę 65 metų ribą. Vyriausius pedagogus jau galėtų pakeisti jauni.
Kalbant apie mokyklų vadovų kompetenciją, manau, gera yra Slovėnijos praktika, kai mokyklos direktorius priimamas bandomajam laikotarpiui.
Paskui apie vadovo tinkamumą sprendžia ne tik jo valdžia, bet ir mokyklos bendruomenė.
– Daugelyje mokyklų šiuo metu – pats remonto įkarštis. Ar statybininkai spės darbus atlikti iki ketvirtadienio?
– Didesni ar mažesni remonto darbai vyksta visose Kauno mokyklose. Vienos tvarkosi kukliau, iš savų lėšų, kitos remontuojamos pagal tęstinius ES projektus. Didžioji dalis darbų bus atlikta iki rugsėjo pirmosios.
Kai kur remontas tęsis ilgiau. Tačiau rekonstrukcijos darbai moksleiviams netrukdys.
Iki mokslo metų pradžios darbininkų neturėtų likti M.Mažvydo, Dainavos, S.Lozoraičio mokyklose, S.Nėries, „Varpo”, „Santaros” gimnazijose.
Bendra miesto švietimo įstaigų rekonstrukcijoms naudojamų lėšų suma – beveik 50 mln. litų.
– Dalis mokyklų šiemet nebus atnaujinamos, nes jos įtrauktos tik į rezervo sąrašą. Kurias mokyklas būtina remontuoti?
– Remonto skubiai reikia „Rasos”, A.Smetonos, J.Jablonskio gimnazijoms, V.Kudirkos, Žaliakalnio progimnazijoms.
Eilės laukia dar apie dešimt mokyklų – Rokų, Kovo 11-osios, „Šilo”, „Ryto”, Šančių, Palemono, Šv.Kazimiero, T.Ivanausko ir J.Basanavičiaus gimnazija.
– Ar naujais mokslo metais atžalas į mokyklą leidžiantys tėvai bus užtikrinti dėl vaikų saugumo?
– Ne tik moksleivių, bet ir pedagogų saugumui ugdymo įstaigos skiria ypatingą dėmesį.
Visų mokyklų koridoriuose, o kai kur net kiemuose sumontuotos vaizdo kameros.
Socialiniai pedagogai turės mobiliuosius telefonus, kuriais moksleivių tėvams praneš, jei jų vaikai neateis į mokyklą.
Kai pernai buvo imtasi tokių priemonių, pamokų lankomumas pagerėjo maždaug 20 proc. Reti tėvai nereaguoja į apie lankomumą pranešančius pedagogų skambučius.
Rugsėjo 1-ąją į Kauno mokyklas ateis kone dviem tūkstančiais vaikų mažiau nei praėjusiais metais, tačiau melu ir korupcija apipinta mokymo įstaigų pertvarka ir šiemet vos juda iš mirties taško.