Užsienio reikalų ministerija (URM) taip pat pareiškė, kad
tikisi nuoširdaus Rusijos bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios ir
Medininkų žudynių bylas.
„Lietuvą stebina Rusijos Federacijos nenoras pripažinti
nuostatas, įtvirtintas 1991 m. liepos 29 d. pasirašytoje sutartyje
dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, kurios dvidešimtmetį ką
tik minėjome. Vadovaudamiesi jos raide ir dvasia, tikimės
nuoširdaus Rusijos bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios ir
Medininkų bylas bei siekiant, kad asmenys, atsakingi už šiuos
nusikaltimus, būtų teisingai nubausti“, - BNS atsiųstame komentare
nurodė URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius.
Rusijos URM kaltinimų perkvalifikavimą Medininkų bylos
įtariamiems Rusijos piliečiams bei naujo Europos arešto orderio
išdavimą jiems sulaikyti pavadino dar vienu Lietuvos bandymu
įpiršti tendencingą savo istorijos supratimą.
„Ši situacija yra eilinis patvirtinimas, kad Lietuvos valdžia
bando įpiršti savą tendencingą nesenos praeities įvykių
traktuotę, kuri, kaip rodo praktika, neranda supratimo net tarp
Lietuvos partnerių Europos Sąjungoje“, - teigiama Rusijos URM
atstovo Aleksandro Lukašievičiaus komentare, kuris penktadienį
paskelbtas ministerijos interneto svetainėje.
Tuo metu Lietuvos URM teigia besidžiaugianti ES vykstančiais
procesais dėl totalitarinių režimų įvertinimo.
„Džiaugiamės ES lygiu sėkmingai vykstančiu totalitarinių
režimų nusikaltimų įvertinimo bei aukų atminimo išsaugojimo
procesu. Tikimės, kad ir Rusija ateityje taps šių svarbių visam
kontinentui pastangų dalimi“, - nurodė URM.
„Atkreipiame dėmesį, kad naujausia bendros Europos valstybių
valios išraiška tapo vos prieš kelias dienas, rugpjūčio 23 d.
(tai Europos atminimo diena, skirta visų totalitarinių režimų
aukoms atminti), Varšuvoje ES teisingumo ministrų priimta
deklaracija, kurioje kviečiama užtikrinti teisingą visų
totalitarinių režimų aukų traktavimą. O Europos Sąjungos
Teisingumo komisarė V.Reding patikino, kad visa ES privalo
pripažinti visų totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų
nežmoniškumą ir išsaugoti aukų atminimą“, - sakoma URM Spaudos
ir viešųjų ryšių skyriaus komentare.
Lietuvos generalinė prokuratūra ketvirtadienį kreipėsi į
Rusijos generalinę prokuratūrą su teisinės pagalbos prašymu
apklausti tris įtariamuosius Medininkų žudynių byloje Andrejų
Laktionovą, Česlavą Mlinyką bei Aleksandrą Ryžovą.
Šie Rusijos piliečiai, buvę OMON pareigūnai, įtariami
dalyvavę 1991 metų vasarą nužudant Medininkų pasienio poste
budėjusius Lietuvos pareigūnus. Įtarimai jiems neseniai
perkvalifikuoti į nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimams,
už kuriuos netaikoma senatis. Medininkų byloje kol kas nuteistas
vienintelis buvęs Rygos omonininkas Konstantinas Michailovas
(Nikulinas).
Lietuvos generalinė prokuratūra penktadienį pranešė atsiribojanti nuo Rusijos pateiktų „vertinimų ir interpretacijų“.
„Generalinė prokuratūra yra atlikusi reikiamus procesinius
veiksmus Medininkų byloje ir atsiriboja nuo šiandien (rugpjūčio 26
d.) Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos paskelbtų
vertinimų ir interpretacijų šiuo klausimu“, - teigiama
prokuratūros pranešime.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris
dėl Rusijos URM reakcijos išsakė „gilų nusistebėjimą“.
„Girdint tokius Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovo
pareiškimus neišvengiamai kyla klausimas, ar tai nereiškia, jog
bandoma revizuoti 1991 m. liepos 29 d. dvišalę Lietuvos ir Rusijos
tarpvalstybinių santykių sutartį, kuria Rusija pripažino Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. Kovo 11-osios Akto pagrindu. Taip
pat manau, kad Rusijos URM per anksti džiūgauja dėl ES solidarumo
su Baltijos šalimis vertinant jų valstybingumo atkūrimo istoriją
stokos“, - pranešime spaudai sakė E.Zingeris.