Šeštadienį Kaune posėdžiavusi Lietuvos politinių kalinių ir
tremtinių sąjungos Valdyba išplatino pareiškimą, kuriame
teigiama, esą šios vasaros įvykiai atskleidė, kad institucijos
dirba netinkamai.
Pirmiausia politiniai kaliniai piktinosi reakcija į liepos
pabaigoje Šalčininkų rajone surengtą tautinio jaunimo stovyklą
Dieveniškėse.
„Nematome pagrindo mėginimams tradicinę, jau penkerius metus
rengiamą jaunimo stovyklą Dieveniškėse susieti su galimais
Norvegijos žudiko pasekėjais. Nors ši stovykla buvo skirta senajai
baltų kultūrai pažinti ir bendravimui tarp kaimyninių tautų,
žiniasklaidoje pasirodė klaidinanti informacija, pati kurstanti
tautinę nesantaiką. Ši informacija papiktino stovyklos dalyvius bei
vietinių gyventojų bendruomenę“, - teigiama pareiškime.
Be to, politinius kalinius papiktino Lenkijos Nacionalinės
atminties instituto lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis išleista
brošiūra „Paneriai - „žmonių skerdynių“ vieta“
„Joje iškraipoma Vilniaus ir Vilniaus krašto užgrobimo 1920
metais ir vėlesnės okupacijos istorija, pateisinamas gen.
L.Želigovskio kariaunos plėšikiškas Lietuvos užpuolimas. Seinų
sutarties sulaužymas neminimas. Lietuviai vaizduojami, kaip nacių
tarnai ir žiaurūs žmogžudžiai. Lietuvos šaulių sąjunga, kuri
jau nuo 1940 metų visų okupantų buvo uždrausta, kaltinama
antilenkiškumu ir antisemitizmu. Teigiama, jog žydų ir lenkų
šaudytojai Paneriuose buvę tik lietuviai šauliai, o ne koks nors
tarptautinis kriminalinis elementas, laikinai prisiplakęs prie
sukilėlių. Esą lenkus etniniu pagrindu persekiojo ir šaudė ne
tiek naciai, kiek lietuviai“, - rašoma pareiškime.
Politiniai kaliniai pasigenda Lietuvo valdžios institucijų
veiksmų dėl išterliotų paminklų ir gatvių pavadinimų Punske,
sprendimo nutraukti lietuviškų laidų rodymą Balstogės
televizijoje.
Pareiškime išsakytas nepasitenkinimas ir dėl Alesio Beliackio
perdavimo Baltarusijai bei smerkiamas Austrijos elgesys paleidus
įtariamąjį Sausio 13-osios byloje Michailą Golovatovą.