Lenkijoje gyvenantys lietuviai baiminasi, kad nacionalistai jų nepaliks ramybėje. Jie gali keršyti už tai, kad iš Vilniaus krašte gyvenančių lenkų reikalaujama nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles.
„Falanga”, – šiomis dienomis tardami šį žodį Punsko (Lenkija) gyventojai baimingai apsidairo.
Punsko lietuviai mano, kad dažais išterlioti lietuviški užrašai – tik pradžia ir išpuoliai gali nesiliauti.
To tikėtis galima iš radikalios dešiniosios lenkų nacionalistinės organizacijos, kurios ženklas atsirado ant išniekinto lietuvių klojimo teatro 100-osioms metinėms skirto paminklinio akmens prie įvažiavimo į Punską.
Kad padėtis Punske įtempta, liudijo ir šio ketvirtadienio Lenkijos vidaus saugumo darbuotojų vizitas pas valsčiaus viršaitį Vytautą Liškauską. Pareigūnai elgėsi labai paslaptingai.
Lenkijos vadovai atsiprašė Lietuvos už išpuolius Punske, mūsų šalies konsulas Seinuose Liudvikas Milašius nurodė policijos pareigūnams paminklus ir vietas, į kurias dar gali būti pasikėsinta. Čia bus sustiprintas patruliavimas.
Bet paprastiems punskiečiams neramu – jei vandalai pasikėsino į užrašus, kitas jų veiksmas gali būti nukreiptas į lietuvius.
Dažai – aukštos kokybės
Punsko valsčiuje yra 30 dvikalbių lenkiškų ir lietuviškų miestelių bei kaimų pavadinimų lentelių. Vandalai keturiolikoje vietovių naktį iš sekmadienio į pirmadienį dažais ištepliojo 28 ženklus. Taip pat nukentėjo du paminkliniai akmenys.
Piktadariai važiavo pagrindiniu keliu, nevengdami užsukti ir į nuošalesnes vietoves. Tą naktį lijo, tad vietos policijai iš įkalčių pavyko rasti tik dvi nuorūkas.
Ant visų lentelių lietuviški pavadinimai buvo užpurkšti Lenkijos valstybinės vėliavos spalvomis – balta ir raudona. Dažus niokotojai pasirinko itin aukštos kokybės – jų nuvalyti nepavyks.
Ant paminklinio akmens Punske vandalai paliko organizacijos „Falanga” pavadinimą ir jos ženklą. Tai sukėlė daugiausia nerimo ne tik punskiečiams, bet ir įvykį tiriantiems pareigūnams.
Punsko valsčius nurodė, kad patyrė 10 tūkst. zlotų (apie 8,5 tūkst. litų) nuostolį.
Rado, kur pirko skardines
Kiek kitaip suniokotas paminklinis akmuo lietuvių literatūros klasiko poeto Albino Žukausko tėviškėje Bubelių kaime.
Nepagailėta jėgų net daužant akmenyje iškaltą poeto sukurtą trieilį: „Pavasarėjant norisi pabūti Bubeliuose, /Pasirymoti Paukščių kelio nuosklandose, /Sutikti gražią šventę: alksnio iš numirusių prisikėlimą.”
Policijos pareigūnai prasitarė, kad šie niokotojai buvo kvailesni nei tie, kurie terliojo lietuviškus užrašus aplink Punską – prie sudaužyto akmens jie paliko dvi dažų skardines.
Teisėtvarkininkai jau nustatė parduotuvę Seinuose, kurioje dažai buvo pirkti. Apklausta pardavėja prisiminė du vyrus, pirkusius tas skardines.
Ketina atsisakyti užrašų
„Labiausiai širdį skauda dėl subjauroto paminklinio akmens Punske. Vandalams užkliuvo tai, kas mums šventa”, – kalbėjo V.Liškauskas ir neslėpė, kad išpuolių būta ir anksčiau.
Ištepliotą akmenį gal ir pavyks nuvalyti, o dėl sugadintų lietuviškų užrašų punskiečiai kelia rankas į viršų.
„Žinoma, tarsimės taryboje, su lietuvių bendruomene.
Bet ar verta kabinti lietuviškus pavadinimus, kad vėl juos niokotų? Kam vėl kurstyti kalbas, kad „kalakutasai” Punske vietovardžius gali rašyti lietuviškai?” – svarstė valsčiaus viršaitis.
Kad ramybės Punske nėra, liudija ir vietos lietuviams prilipdyta nauja pravardė – „kalakutasai”. „Kutas” lenkų kalba reiškia penį.
Bijo, kad neateitų į namus
V.Liškauskas įsitikinęs, kad Punske siautėjo atvykėliai. Tuo neabejoja ir vietos lietuviai.
„Tai baisu. Jei ims veržtis ekstremistų grupuotės, gyvenimo nebebus. Iki šiol aplink Punską tik vagišiai darbavosi, bet ir tuos policija išgaudė. Keletą metų buvo ramu”, – kalbėjo Valenčių kaime gyvenantis ūkininkas Kazimieras Vaznelis.
Jis – vienas aktyviausių lietuvių bendruomenės narių.
Nors save vyras drąsina, kad lietuviai vieningi ir ištikus bėdai nepaliks jo šeimos vienos, K.Vaznelio akyse galima įžvelgti baimę.
„Šiandien teplioja mūsų vietovardžius, o rytoj ir į namus gali ateiti”, – pratarė ūkininkas.
Skyrė papildomų nuolaidų
Nors Punsko lietuviai neslepia, kad dėl dvikalbių užrašų įgijo nemažai priešų, K.Vaznelį prieš kelias dienas sugraudino kitoks įvykis.
Vienoje Vidurio Lenkijos žemės ūkio technikos įmonėje jis užsisakė purkštuvą. Pardavėjas paprašė pasakyti adresą, kuriuo pristatyti techniką.
Išgirdęs žodį „Punskas”, lenkas puolė klausinėti: „Tai jus ten taip išdažė, išmargino?”
Pardavėjas lietuviui skyrė papildomų nuolaidų, taip pat chemikalų, sakydamas, kad tikri lenkai patriotai labai apgailestauja dėl to, kas įvyko.
Naudojasi Lietuvos lenkai
Ar užrašų Punske terliojimas gali būti atsakas į tai, kas vyksta Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, kur liepta nukabinti neteisėtus lenkiškus gatvių pavadinimus, nors tam aktyviai priešinasi vietos valdžia?
Punsko viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis tuo neabejoja: „Nors mes, kaip tautinė mažuma, čia išsireikalaujame labai nedaug, Vilniaus krašto lenkai tuo iš karto pasinaudoja ir, badydami pirštais į mus, gauna gerokai daugiau.”
Tuo tarpu organizacijos „Falanga” atstovai vakar atsiribojo nuo vandalizmo Punske akto ir pridūrė, kad šio valsčiaus 5 tūkstančiai gyventojų turi teisę į dvikalbius pavadinimus, o 235 tūkstančiai Vilniaus krašto gyventojų – ne.
Nacionalistai neprisipažįsta
Liudvikas Milašius
Lietuvos konsulas Seinuose
„Laikomės pozicijos, kad kol įvykis nėra ištirtas, mes nedarysime išvadų. Man šiuo atžvilgiu patiko ir solidi, rimta Lietuvos laikysena – niekas nebuvo kaltinamas.
Šiame įvykyje neįžvelgčiau politinio konteksto.
Jam ištirti mestos labai didelės jėgos. Daug dėmesio skiria ir Lenkijos valdžia.
Seinų krašte dabar daug kalbama apie organizaciją „Falanga”. Ją 1939 metais panaikino vokiečiai, bet vėliau ji atsikūrė. Dabar tai – legali organizacija.
Prieš keletą metų dažais buvo išterlioti dvikalbiai lenkiški ir vokiški užrašai Radluvo valsčiuje. Buvo nupieštas ir šios organizacijos ženklas. Bet „Falangos” atstovai neprisipažino įvykdę vandalizmo aktą, aiškindami, kad jų organizacijos pavadinimu kažkas pasinaudojo.”