Apleisti dirvonai. Jei delsime, ir skatikus prarasime

Tad kirba pagrįstas klausimas: kam rūpi kuo ilgiau priklausyti nuo importuojamų ir vis brangstančių energijos išteklių? Saujelei lobistų, gyvenančių šia diena? Bet juk jiems rūpi išlaikyti milijonus savo rankose, todėl ir kaišiojami pagaliai į sprendimų ratus. Juk iš atsinaujinančios energijos šaltinių gaunama šilumos energija šiandien yra du kartus pigesnė negu pigiausias, bet irgi brangstantis kuras – dujos.

Lietuvoje, deja, vis ne taip, kaip kitur. Čia net ir artėjančio rudens pranašai – išskrendantys paukščiai ar pradedantys rausti medžiai, nusidriekusios žmonių eilės „Sodros“ skyriuose dėl pažymų už kompensacijas šildymui - nieko nejaudina.

Socialinės pašalpos – tai nemąstančios valdžios kasmet mėtomi milijonai vėjais. Užuot sprendusi šilumos kainų problemą, valdžia renkasi lengviausią šalpos būdą. Per keletą pastarųjų metų visiškai neieškota ir neieškoma sprendimų, kaip šalyje spręsti šildymo problemą. Girdime tik svaičiojimus apie naujos atominės, kurios nereikia Lietuvai, statybą, tildomi balsai, sakantys, kad tada energijos kaina bus dar brangesnė. Kažkam, matyt, knieti būti priklausomiems ir toliau maudytis lengvai nubyrančiuose milijonuose, kurių pakanka ir rinkimams.

Nereikia stebėtis, kad Švedija, Vokietija, kitos Europos šalys jau renkasi žaliąjį kurą, kuris yra ekonomiškas, praktiškas, racionalus ir neteršia aplinkos. Kodėl Lietuvoje energetinių augalų plantacijos – vis dar valdžios nemalonėje?

Specialistai paskaičiavo: apie 70 proc. dabar centralizuotai tiekiamos šilumos energijos būtų galima išgauti iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių. Tam reikia, kad valdžia negyventų nuo rinkimų iki rinkimų, o imtų sukti sprendimų ratą. Nereikia užsakinėti šimtus tūkstančių kainuojančių studijų, šalyje reikia įrengti kuo daugiau biokuru kūrenamų katilinių ir kuo greičiau jose naudoti žaliąjį kurą. Jis jau auginamas ir gaminamas. Tereikia įžiebti žaliąją šviesą ir skatinti žmones naudoti tai, ką gausiai turime, bet nenaudojame. Miškuose kėpso ir be naudos pūva kirtimų atliekos. Daugybė nepanaudotų šiaudų susikaupė ūkiuose.

Bene didžiausias viltis galima sieti su energetinių gluosnių auginimu.

Pirmieji Lietuvoje energetinius gluosnius auginti pradėjo UAB „Jūsų sodui“. Bendrovės vadovas, apsilankęs Švedijoje, susidomėjo žaliąja energija, išgaunama iš gluosnių. Iš ten atsivežė ir pirmuosius keturių rūšių želdinius. Pirmaisiais metais pasodino 20 ha Varėnos rajono Dargužių kaime. Dabar važiuojant iš Vilniaus Valkininkų link nuo kelio matyti žaliuojančių gluosnių plantacija. Jų auginama per 600 ha.

Ar turi perspektyvą gluosnių auginimas kurui? Ko reikia, kad žaliasis kuras, gaunamas iš medienos, taptų dominuojantis Lietuvoje? Kodėl nepriimta valstybinė programa? Ar iš viso valdžia bent kiek domisi galimybe apsirūpinti savu kuru?

- Man teko kalbėtis su visais žemės ūkio ministrais. Negali sakyti, kad nieko nebuvo daroma. Tiek, kiek priklauso nuo žemės ūkio vadovų, padaryta. Ūkininkams teikiama parama, gaunama iš ES. Manau, kad to maža. Atsinaujinančių energijos išteklių problema – bent trijų ministerijų reikalas. Tuo turėtų rūpintis ne vien Žemės ūkio, bet ir Aplinkos bei Energetikos ministerijos. Jos turėtų sutarti ir susitarti, - sakė UAB „Jūsų sodui“ direktorius Petras Basalykas.

Pasak vadovo, dabar gluosnių auginimo reikalai palikti savieigai. Ministrai stumdo problemą nuo savęs, palikdami ją laisvai konkurencijai. Kažin ar ji ką lemia? Lemia tai, kad per mažai statoma ar rekonstruojama katilinių. Kai daugės, atsiras ir gluosnių augintojų. Tam tereikia skatinimo programos.

Tiesa, kai kurie žemdirbiai pasinaudojo „Sapard“ programa, pagal kurią buvo remiama 80 proc. išlaidų. Vėliau atsirado kliūčių. Tiesiog buvo pataisytas įstatymas norint pakeisti žemės ūkio žemės paskirtį. Gluosnių auginimas priskirtas miškų sodinimo programai. Sunkumai pakeisti paskirtį pristabdė procesą. Dabar žemdirbiams skiriama parama pagal naują programą, bet remiama tik 40 proc. išlaidų. Nederlingose žemėse – 50 proc., jauniesiems ūkininkams pridedama dar 10 proc. Tiesa, išmokų skiriama ne daugiau kaip 5176 Lt vienam hektarui. Šiokia tokia paspirtis skiriama už želdinių įveisimą. Ji būtų vertinga bent porą pirmųjų metų auginant gluosnius, juos prižiūrint. Ne bausti, o padėti

Gluosnių auginimo iniciatorius P. Basalykas įsitikinęs: tereikia geros valios iš valdžios, kad tie apleisti dirvonai, kurių priskaičiuojama iki pusės milijono hektarų, taptų gluosnių plantacijomis.

- Tiek nė nereikia auginti. Pakaktų ir pusės. O ką mes darome? Baudžiame. Juk daug paveldėjusiųjų tas žemes iš senelių ar tėvų šiandien tiesiog neturi iš ko ir kaip pradėti verslą. Gal užuot grasinus baudomis reikėtų padėti tiems savininkams susitvarkyti. Apsodinus bent trečdalį apleistų žemių gluosniais, išspręstume kuro problemą. Galų gale galima būtų normalizuoti ir šilumos kainas, kurių augimui ribų nematyti. Pasikartosiu, tam reikalinga valstybinė programa, - komentavo P. Basalykas.

P. Basalykas lankėsi nedideliame Švedijos miestelyje, kuriame gyvena 4000 tūkst. gyventojų. Ten 15 ūkininkų sukūrė kooperatyvą ir pastatė katilinę. Kurui naudojo savo užaugintus gluosnius. Kuro pakanka viso miestelio šildymui. Dar daugiau. Ūkininkai sudarė sutartį su nuotekų valymo firma, kuri tiekė nuotekų dumblą – puikiausią trąšą gluosniams. Pasak pašnekovo, taip nuotekų problemas galima spręsti ir Lietuvoje. Tereikia trišalių sutarčių tarp ūkininkų, nuotekų valymo įmonių ir šilumininkų. Dabar gi skęstama dumble ir to dumblo nėra kur dėti. Svaičiojama apie dumblo deginimą – nieko sau kuras iš š...

Švedijos miestelio katilinė automatizuota. Transporteris ima palaidas skiedras ir paduoda jas į krosnį. Ūkininkai augina po 10-20 ha gluosnių. Jiems tai papildomas uždarbis. Dumblą sunaudoja gluosniams tręšti. Švedijoje yra laukų, kur nutiestos linijos tiesiai iš nuotekų valymo įmonių. Jomis teka srutos atlikus biologinį valymą. Ten ūkininkams dar sumokama, kad jie paima nuotekas ir panaudoja dumblą trąšoms.

- Pripažįstu, kad iš gluosnių gaunamas kuras tikrai yra ekonomiškas, racionalus, pigus, neteršiantis aplinkos. Jei kuro gaminimas bus užkrautas tik miškininkams, daug naudos nebus. Norint paruošti medieną, reikia daug darbo sąnaudų ir kuras būna brangus. Kita vertus, medienos trūksta ir baldų pramonei. Kam malti gerą medieną, jei galima auginti pigią? – dėstė argumentus P. Basalykas.

Bendrovės vadovas su apmaudu pastebėjo, kad Lietuvoje teauginama vos 1000 ha gluosnių. Tad jų bendrovė, auginanti daigus, vis daugiau jų išveža svetur. Latvija jau lenkia Lietuvą gluosnių želdiniais. Perka lenkai ir vokiečiai. Jie, beje, domisi ir galimybėmis patys auginti gluosnius Lietuvoje, Latvijoje ir perka žemes. Jei dar delsime, tai ir apleistus šabakštynus už skatikus prarasime.

Tokia gluosnių auginimo bei nuotekų dumblo panaudojimo kompleksinė programa – gelbėjimosi ratas valstybei. Juk tiek, kiek dabar sumokama „Gazpromui“ už dujas per metus, pakaktų programą pradėti realiai. Po trejų metų jau skintume pirmus vaisius. Kodėl mums patinka maitinti „Gazpromą“?