„Jaučiame abejingumą mūsų atžvilgiu, net, sakyčiau,
nusikalstamą aplaidumą, nepagarbą mokytojų misionierių darbui“, -
dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė prieš septynerius metus
nepageidaujamu asmeniu Rusijoje paskelbtas S.Šamborskis.
„URM negina mokytojų, kai jie vienas po kito paskelbiami persona
non grata. Ministerijos pareigūnai nesivargina nei paklausimų
kolegoms Rusijoje rašyti, nei kokią notą švystelti. O galėjo tai
padaryti, ypač kai iš srities buvo išprašytas 20 metų
Stalupėnuose (Nesterove) dirbęs mokytojas Arūnas Urbaitis“, -
kalbėjo lietuvybės gynėjas.
Pasak jo, panašiai buvo pasielgta ir su 15 metų Ragainėje
(Nemane) mokytojavusiu Jonu Glinskiu.
„Jis Rusijos specialiųjų tarnybų pirmąkart buvo sulaikytas
pernai vasarą. Asmeniškai informavau užsienio reikalų ministrą
Audronių Ažubalį apie tai, kad mokytojas persekiojamas. URM deramai
nesureagavo ir po keleto mėnesių J.Glinskis tapo persona non grata.
URM toliau tyli“, - pasakojo S.Šamborskis.
Jis pažymėjo, kad Karaliaučiaus krašte lietuvių kalbos
mokytojams mažinami darbo užmokesčio tarifai ir krūviai.
„Labiausiai kenčia lietuviai ir lenkai. Vokiečių kultūrinės
veiklos nežinia kodėl mažiau bijomasi nei lietuvių ir lenkų“, -
teigė S.Šamborskis.
Karaliaučiaus kraštas Sovietų Sąjungos dalimi kaip karo
trofėjus atiteko po Antrojo pasaulinio karo. Dabar tai į vakarus
labiausiai nutolęs Rusijos regionas, su kuriuo Lietuva ribojasi 255
kilometrų ilgio sausumos siena.
URM
teigia, kad Lietuvai žinomi atvejai, kai dėl
neaiškių priežasčių Rusijos tarnybos anuliavo
lietuvių kalbos mokytojų vizas
į Rusiją. Ministerijos atstovų susitikimuose su Rusijos
federalinio ir regioninio lygmens oficialiais atstovais nuolat
atkreipiamas dėmesys į įvairius
trukdžius
lietuvių kalbos mokytojų
veiklai. Siūloma lietuvių kalbai Rusijos
švietimo įstaigose suteikti laisvai pasirenkamos užsienio kalbos
statusą (šiuo metu tai tik fakultatyvinis dalykas).
Ministerija teigia, kad pedagogų iš Lietuvos darbo kaimyninėje
Rusijos srityje klausimą užsienio reikalų ministras Audronius
Ažubalis iškėlė rugpjūčio 7 dieną vykusiame neformaliame
susitikime su Kaliningrado srities gubernatoriumi Nikolajumi
Cukanovu. Ministras akcentavo, kad artėjant naujiems mokslo metams
labai svarbu, kad iš Lietuvos į Kaliningrado sritį
atvykstantys lietuvių kalbos mokytojai nuo pat mokslo metų pradžios
galėtų sklandžiai pradėti darbą, būtų išspręsti dažno
vykimo per valstybių sieną ir kiti praktiniai klausimai.
Gubernatorius pažadėjo pasirūpinti, kad
atvykstantys lietuvių kalbos mokytojai galėtų netrukdomai atlikti
savo darbą.
Be to, kaip pranešime spaudai rašo ministerija, ji balandžio
mėnesį oficialia nota kreipėsi į Rusiją ir paprašė paaiškinti,
dėl kokių priežasčių Rusijos viza buvo panaikinta „Lietuvos
žinių“ straipsnyje minimam lietuvių kalbos mokytojui Jonui
Glinskiui.
Užsienio
reikalų ministerija kasmet organizuoja
užsienio lietuvių organizacijų projektų atranką ir paskirsto
jiems valstybės paramą. 2011 m. užsienio lietuvių bendruomenių,
organizacijų ir lituanistinio švietimo įstaigų veiklai, taip pat
ir Kaliningrado srityje, skirta 255,5 tūkst. litų.
„Sunkmečio
sąlygomis negalėjo būti išlaikomas iki tol buvęs užsienio
lietuvių organizacijų veiklos finansavimo lygis. Tačiau 2010-siais
ir šiais metais finansavimas nesikeitė. Šiuo metu apie 45 proc.
visos paramos per projektus gauna etninėse žemėse gyvenančių
lietuvių bendruomenės. Todėl klaidingai formuojama nuomonė, kad
Lietuvos dėmesys kaimyniniuose kraštuose gyvenantiems lietuviams
sumažėjo. Priešingai – parama kaimyninėse valstybėse
gyvenantiems tautiečiams išlieka iš išliks vienu svarbiausių
valstybės santykių su užsienio lietuviais politikos prioritetų,
ką nekartą yra pabrėžęs ir Lietuvos užsienio reikalų
ministras“, - rašoma ministerijos pranešime.
Ten
pat pažymima, jog Kaliningrado srities švietimo įstaigose
veikiantys lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvai gali ir
teikia projektus lituanistinės veiklos vykdymui paremti. Projektai
teikiami juos visus vienijančios Kaliningrado regioninės lietuvių
kalbos mokytojų asociacijos vardu. 2010 metais buvo finansuoti
Kraupiško (Uljanovo), Lenkviečių (Lunino), Ragainės (Nemano) ir
Liudviko Rėzos draugijos mokyklų projektai. Šiemet buvo gautas
vienas projektas, kuriam skirta dalinė parama. Taip pat parama
lituanistinei veiklai vykdyti Kaliningrado srityje šiemet skirta
finansuojant Kaliningrado regioninės lietuvių kalbos mokytojų
asociacijos teiktus projektus.
Užsienio
reikalų ministerija teigia, kad pasirašė išvykimo sutartis su 15
mokytojų ir kultūros darbuotoju 2011-2012 m. teikti mokymo ir
kultūrinės veiklos paslaugas Kaliningrado srityje. Atlyginimai
mokytojams 2010-2011 mokslo metais buvo mokami kas tris mėnesius,
2011-2012 mokslo metais bus mokami kas du mėnesius, kaip numatyta su
lietuvių kalbos mokytojais ir kultūros darbuotojais sudarytose
paslaugų teikimo sutartyse. Ministerija taip pat padengia mokytojų
kelionių, draudimo ir Rusijos vizų gavimo išlaidas.
A.Karmilavičius
lietuvių kalbos ir etnokultūros Kaliningrado miesto 35-ame licėjuje
2011-2012 mokslo metais mokys tiek formaliuoju, tiek neformaliuoju
būdu. Todėl Užsienio reikalų ministerija, kuriai teisės aktais
pavesta užsienio lietuvių neformaliojo švietimo koordinavimo
funkcija, su mokytoju ketina pasirašyti išvykimo sutartį tik
neformaliojo ugdymo daliai (4 val. per savaitę). Užsienio lietuvių
formalaus švietimo klausimus koordinuoja Lietuvos švietimo ir
mokslo ministerija.
Ministerija
pažymi, kad S.Šamborskis yra Kaune registruotos VšĮ Karaliaučiaus
lietuvių bendruomenės steigėjas ir vadovas. Rusijos Kaliningrado
srityje veikia atskiros lietuvių bendruomenės: Kaliningrado
lietuvių regioninė nacionalinė kultūrinė autonomija (pirmininkas
Alvydas Muliuolis), Kaliningrado srities lietuvių jaunimo sąjunga
(pirmininkė Tatjana Rodenko), Kaliningrado miesto Liudviko Rėzos
lietuvių kultūros draugija (pirmininkė Laima Meščeriakova),
Kaliningrado srities lietuvių kultūros draugija „Birutė“
(pirmininkė Danutė Norušaitė-Vlasičeva).