Apie tai, kuo yra ypatingas rugsėjis vienintelei Palangos kurorto gimnazijai, pokalbis su 59 metų A.Karačionka, kurio vadovavimo mokyklai patirtis – viena didžiausių šalyje.
– Kuo jums išskirtiniai šie mokslo metai?
– Šį rugsėjį pasitinku ramesnis: klasės sukomplektuotos, o mokytojams krūvis paskirstytas dar pavasarį. Apskritai dabar mokyklų direktoriai daugiau ūkininkai, kuriems labiau rūpi kiauras stogas, šaltos sienos, perpučiami langai nei mokslai.
– Iš ES paramos lėšų renovuojama daug šalies mokyklų. Ar skirstant pinigus nelieka nuskriaustos nedidelių miestelių mokymo įstaigos?
– Palanga neliko nuskriausta. Renovuota Šventosios aštuonmetė mokykla, V.Jurgučio pagrindinė mokykla, baigiami renovacijos darbai „Baltijos” pagrindinėje mokykloje. Gal kiek mažiau yra kliuvę mums, tačiau skųstis nenoriu.
Didžiuojuosi, jog baigėme sporto salės remontą, pakeitėme apšvietimą, – senosios lempos taip garsiai burgzdavo, kad trukdydavo susikaupti čia egzaminus laikantiems abiturientams.
Esame sutvarkę mokyklos stogą, pakeitę langus. Būtina pakeisti prieš 50 metų įrengtą elektros instaliaciją. Dar vienas didelis darbas – šildymo sistemos, išlikusios nuo 1961 metų, keitimas, nes mums pastato šildymas atsieina labai brangiai.
Visų mokyklų bėdos – tokios pat. Visi direktoriai rūpinasi mokyklų sienomis, langais ir, kaip ir mes, vargsta dėl vadovėlių. Vienais metais jų užsiperkame pakankamai.
Lyg ir turėtų pakakti keletui laidų, tačiau vadovėliai ima ir pasikeičia. Vėl tenka pirkti naujus. Jiems panaudojame visas lėšas, gaunamas iš tėvų skiriamų 2 proc. mokesčių, o galėtume išleisti mokyklai gražinti.
– Ar Palangoje mokykloms dar užtenka mokinių?
– Kol kas taip. Rugsėjo mėnesį į Senąją gimnaziją ateis apie 640 mokinių. Esame sukomplektavę 23 klases, nors galime turėti 25. Mokykloje dirba 59 pedagogai, 11 iš jų turi aukščiausią eksperto kvalifikaciją. Normaliam atlyginimui užsidirbti pamokų jiems užtenka.
Dabar mokytojas mūsų mokykloje, atskaičius mokesčius, gauna per 2 tūkst. litų atlyginimą. Ekspertų alga dar didesnė. Bet Palangoje, kaip ir visoje šalyje, mažėjant gimstamumui, ateityje mokinių skaičius tik mažės.
Gal tai mažiau pajus mūsų gimnazija, kuri, būdama vienintelė mieste, susirenka visus aukštesniųjų klasių mokinius. Daug norinčių gimnazijoje pradėti mokslus nuo 9-os klasės.
– Ar tai, kad mieste esanti vienintelė gimnazija neturi konkurencijos, yra gerai?
– Gerai tai, kad niekuomet nepristigsime mokinių. Tačiau gimnazijose turėtų mokytis žinių ištroškę vaikai, kurie savo ateitį sieja su aukštuoju mokslu.
Tačiau tai, kad pas mus į aukštesnes klases ateina visi palangiškiai, norintys gauti brandos atestatus, manau, nėra gerai. Tokie mokiniai turi mažesnę motyvaciją mokytis, trukdo kitiems ir smukdo bendrą mokymo įstaigos pažangumo lygį.
Kai Palangoje vidurinį išsilavinimą teikė dar dvi mokyklos, ankstesni gimnazijos abiturientai valstybinius brandos egzaminus laikė geriau. Tačiau bendras Palangos gimnazijos lygis išlieka aukštas. Šiemet iš 205 abiturientų 201 laikė daugiau nei 600 valstybinių egzaminų. Nuo 50 iki 100 balų buvo įvertintos 97 proc. abiturientų žinios.
– Palanga – vienas pirmųjų šalies miestų, kuriame įgyvendinta švietimo reforma: išgryninta gimnazija, vidurinės mokyklos virto pagrindinėmis. Bet kodėl šis procesas buvo toks skausmingas?
– Švietimo reformą įgyvendinome tik įveikę teismų maratoną. Per tą laikotarpį dar kartą įsitikinau: kuo ilgiau tęsiasi procesas, tuo jis skausmingesnis.
Mūsų gimnazija turėjo būti išgryninta gerokai anksčiau, bet, priešinantis vidurinėms mokykloms, mums ėmė stigti aukštesniųjų klasių mokinių. Be to, kasmet atsirasdavo netoli gimnazijos gyvenančių įtakingų tėvų, kurie atėję pas politikus pasiekdavo, kad gimnazijoje net ir po metų pertraukos vėl būdavo formuojamos penktos klasės.
Ypač tai ryšku būdavo prieš savivaldos rinkimus. Visada atsirasdavo į tarybą nusitaikiusių mokyklų „gelbėtojų”, kuriems vienos mokyklos tėvų balsai garantuodavo mandatą. Manau, kad dėl vietos politikų įtakos kenčia visų nedidelių miestelių švietimo reforma.