Kai kurie konfliktai Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) atsigręžia ir prieš ligonius, nes čia priimami sprendimai turi įtakos ir vaistų, ir medicinos priemonių rinkai.
Pastaruoju metu įtampos neišlaikė Farmacijos departamento darbuotojų nervai – valdininkai korupcijos prevencijos skyriaus (KPS) veiklą apskundė ministerijos vadovams.
Kritikos salvės skriejo KPS vedėjui Juozui Vytautui Šveikauskui. Pagrindinis priekaištas – kova su korupcija yra apsimestinė.
Vilkinti – įprasta
Farmacijos departamento darbuotojų teigimu, tiesiog neįmanoma laiku parengti teisės aktų, jei juos tenka derinti su KPS.
Pavyzdžiui, pernai beveik 50 dienų KPS vilkino vadinamąjį bazinių kainų skaičiavimo tvarkos aprašą.
Pagal šią tvarką nustatoma, kiek už kompensuojamuosius vaistus tenka primokėti ligoniui.
Nepatvirtinus šio teisės akto, negalėjo įsigalioti ir 2010 metų kompensuojamųjų vaistų kainynas.
Tvarkos aprašas maždaug pusantro mėnesio buvo nešiojamas iš vieno kabineto į kitą, o kiekviena uždelsta diena Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui padarydavo 200 tūkst. litų nuostolio.
Kainynas vėlavo, o išlaidos vaistams kompensuoti toliau sekino biudžetą. SAM tuo pat metu platino pranešimus, kad išleidus kainyną per metus pavyks sutaupyti apie 70 mln. litų.
2010-ųjų kainynas įsigaliojo tik pernai rugsėjį.
Nuo rugsėjo mėnesio iki metų pabaigos vaistams kompensuoti išleista 43 mln. litų mažiau negu per tą patį laiką 2009-aisiais.
Rekordas – treji metai
Savotišką rekordą KPS pasiekė derindamas atnaujintą tvarką, pagal kurią preparatai įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
Šio atnaujinto teisės akto projektas buvo stumdomas net trejus metus.
Vos Farmacijos departamentas atsižvelgdavo į vienas KPS pastabas, sulaukdavo kitų, neretai niekaip nesusijusių su korupcijos prevencija.
Šis vilkinimas taip pat atsigręžė prieš ligonius.
Per paskutinius 2010-ųjų mėnesius sutaupius PSDF biudžeto pinigų atsirado galimybė į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti naujų, iki tol nekompensuotų naujoviškų preparatų.
Bet vos ministras R.Šukys birželį patvirtino trejus metus derintą teisės aktą, KPS paprašė pradėti jo pakeitimo procesą.
Skyriaus vedėjas J.V.Šveikaus- kas netruko pareikšti, kad jam buvo daromas spaudimas, todėl jis ir pasirašęs tokį „korumpuotą teisės aktą”.
Ligoniai turi laukti
Panaši padėtis susiklosčiusi ir kitose SAM pavaldžiose institucijose.
Ir Valstybinė ligonių kasa, ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba su KPS kai kuriuos teisės aktų projektus derina kelis ar keliolika kartų, o tai kartais užtrunka ir ne vienus metus.
Pavyzdžiui, 2009 metais buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo parengti pakeistą sąnarių endoprotezavimo tvarką.
Ją patvirtinus ligoniams operacijos taptų prieinamesnės.
Nors šiai darbo grupei vadovauja pats J.V.Šveikauskas, tvarka vis dar derinama su KPS.
Kratosi priekaištų
„Geriau lėčiau parengti teisės aktus nei pridaryti klaidų, kurios sukeltų tik dar daugiau bėdos”, – priekaištų kratėsi „Lietuvos ryto” kalbinamas J.V.Šveikauskas.
Valdininko teigimu, teisės aktus vilkina ne jis ir ne jo vadovaujamas skyrius, bet rengėjai, neatsižvelgiantys į pateiktas pastabas: „Dokumentai turi būti skaidrūs ir visiems aiškūs. Juose turi nelikti jokių dviprasmybių.”
Liepta pasitempti
* Sveikatos apsaugos ministerija paaiškino, kad korupcijos prevencijos skyriuje nuo 2005-ųjų dirbo du žmonės ir tik prieš porą mėnesių į jį buvo priimtas dar vienas darbuotojas.
* Šio skyriaus specialistai antikorupciniu požiūriu vertina daugumą ministerijos rengiamų teisės aktų, ne tik susijusius su farmacijos sritimi, todėl jiems esą tenka ypač didelis krūvis.
* Ministro R.Šukio nuomone, tai – aplinkybės, kurios neleidžia praleistų teisės aktų derinimo terminų laikyti vilkinimu.
* Vis dėlto KPS vedėjui pasiūlyta taip organizuoti skyriaus darbą, kad teisės aktų derinimo terminai nebūtų pažeidžiami, o pastabos jiems būtų teikiamos visos iš karto ir kokybiškos.