Bendrovės „Naradava“ direktoriui A.Grygaliui rūpestį kelia ne tik norinčių gerai dirbti ir užsidirbti sezoninių darbininkų paieška. Po užpernykštės žiemos teko išrauti dalį nušalusių obelų, o ir likusiuose bendrovės soduose šiemet derlius derlius – vidutinis. Panašiai obuoliai užderėjo ir kituose šalies versliniuose soduose, todėl A.Grygalius prognozuoja, kad lietuviškų obuolių parduotuvėse gali nebelikti jau po Naujųjų metų.
Nemažai obuolių iš Lietuvos šiemet išveža ir lenkai. Pasak A.Grygalio, kaimyninės šalies perdirbėjams sulčių gamybai itin tinka rūgštūs lietuviški obuoliai. Tuo tarpu Lenkijos soduose daugiausia auginami desertinių veislių, saldesni obuoliai. Iš Lenkijos atvažiuojantys supirkėjai už kilogramą sultims tinkančių obuolių moka maždaug 10 euro centų (0,34 lito).
Tačiau kaimynams lenkams bendrovė „Naradava“ savo sodų derliaus nepardavinėja, nes patys netinkančius prekybai, nerūšinius vaisius perdirba. Bendrovėje įrengtos tyrelių bei džemo gamybos linijos, iš jų produkcija keliauja į konditerijos cechus, fabrikus ar duonos kepyklas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.
Savame ceche perdirbama maždaug ketvirtadalis „Naradavos“ soduose užaugintų obuolių, jie superkami ir iš smulkiųjų augintojų. Už kilogramą mišrių obuolių bendrovė dabar moka apie 20 centų, o antaniniai obuoliai superkami 5-7 centais brangiau. Iš pastarųjų pagaminta tyrė ypač vertinama dėl didelio pektinų kiekio, ji naudojama zefyrų, saldainių „Obelėlė“, „Nomeda“ gamybai.
Ceche gaminama ir tyrelė, skirta vaikams. Jai užsakovai kelia ypač didelius reikalavimus. Kadangi į tyrę nededama konservantų, ji per 18-ka valandų nuo pagaminimo turi būti nuvežta į gamyklą ir išfasuota į indelius, kitaip pradės rūgti. Todėl tenka suktis labai greitai.