Šlovingi Lietuvos karo aviacijos laikai – tarpukaris - seniai nugrimzdo į praeitį. Nuo 1919-ųjų iki 1940 metų okupacijos Lietuvos karinės oro pajėgos turėjo per 100 įvairaus tipo lėktuvų.
Kai kurie jų – pačių lietuvių sukurti ANBO žvalgybiniai orlaiviai savo laiku dėl savo savybių bei kainos ir kokybės santykio netgi buvo labai gerai vertinami ekspertų visame pasaulyje.
Tačiau Lietuvos karo aviacijos laukė liūdnas likimas – šalį okupavus Sovietų Sąjungai dauguma lėktuvų buvo sunaikinti, nemažai lakūnų bei inžinierių, tarp jų – karo aviacijos tėvas Antanas Gustaitis suimti, ištremti bei sušaudyti.
Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvos karo aviaciją, kaip ir pačią Lietuvos kariuomenę teko kurti nuo nulio. Tačiau skirtingai nei tarpukariu, KOP pažiba – naikintuvai Lietuvai tapo jau nebepasiekiama svajone ir prabanga.
Ir vis tik Lietuvos KOP, nepaisant to, jog iš visų kariuomenės rūšių ilgą laiką buvo laikoma „našlaite“, išliko. Visuomenėje iki šiol kyla klausimų: „Kam mums to reikia? Su kuo kariausim turėdami vieną ar du kukurūznikus?“
Panašu, kad tokiais menkavertiškumo kompleksais bei trumparegyste vis dar serga ne tik dalis visuomenės, bet ir Lietuvos politikai. Bet galbūt jie tiesiog nežino, kokia yra reali padėtis?
Kodėl oro erdvę saugo NATO? Saugoti savo oro erdvę nuo pažeidėjų – tai pirmiausiai reiškia atgrasinti potencialius pažeidėjus nuo sienos kirtimo. Joks pažeidėjas nedrįs „nukirsti kampo“, jei žinos, kad oro erdvėje jo lauktų nemalonumai. Tačiau tiesiog numušti pažeidėjo, ypač jei šis sieną kerta ne dėl piktų ketinimų, nė viena civilizuota valstybė taip paprastai negali.
Orlaivį reikia identifikuoti, perspėti ir sulaikyti, o jei šis kelia akivaizdžią grėsmę – tik tada numušti. Priešlėktuvinės gynybos priemonės gali atlikti tik pastarąjį veiksmą, būtent todėl KOP reikalingi naikintuvai, kurie gali pasivyti pažeidėją ir perspėti, jog šis pažeidė valstybinę sieną.
Dėl itin aukštos naikintuvų įsigijimo bei išlaikymo kainos Lietuva iki šiol neturi tokio tipo orlaivių, būtent todėl Zokniuose nuo 2004 metų, kuomet Lietuva įstojo į NATO, leidžiasi kitų Aljanso šalių naikintuvai – Aljansas paprasčiausiai negali leisti savo oro erdvėje palikti skylių.
Vis tik NATO naikintuvų pagrindinė užduotis, kurios negali vykdyti Lietuvos KOP – oro erdvės apsauga, patruliavimas, populiariai vadinamas „oro policijos misija“.
NATO šalių naikintuvai veikia pagal griežtas taisykles ir yra skirti perimti, atbaidyti, priverstinai nutupdyti ir tik blogiausiu atveju – numušti oro erdvės pažeidėjus. Tai įprastos funkcijos naikintuvus savo KOP turinčiose šalyse – ne tik NATO.
Iki įstojimo į NATO oro policijos funkcijas Lietuvoje iš dalies vykdė mokomieji naikintuvai L-39.
Tačiau dėl nedidelio greičio (jie nėra viršgarsiniai) pasivyti oro erdvės pažeidėjų L-39 negalėjo, todėl lietuviams nesyk teko tik liūdnai radarų ekranuose stebėti, kaip Rusijos KOP arba laivyno orlaiviai nesibaimindami ir net įžūliai erzindami kerta Lietuvos sieną.
Vienintelis lietuvių atsakas - protesto notos Maskvai. Nemažai popieriaus nuėjo vėjais. Įstojus į NATO ir ypač po to, kai 2005 metais Lietuvoje sudužo Rusijos naikintuvas Su-27, Aljansas į Lietuvos oro erdvės apsaugą ėmė žiūrėti rimtai. Bet ir šnairuodamas į Lietuvą.
Mat akivaizdu ir tai, jog NATO oro policijos misija nesitęs amžinai. Šiuo metu kalbama apie datą – 2018-uosius, po kurios Lietuva bei kitos Baltijos šalys bent jau turėtų apsispręsti, kaip toliau bus vykdoma oro erdvės apsauga.
Tačiau kas beliko iš Lietuvos KOP ir ar ji pati kada pajėgs atlikti tokias funkcijas, kurias dabar vykdo kitų NATO šalių orlaiviai? Klausimas, pirmiausiai, žinoma, turėtų būti skirtas politikams, kurie atsakingi už KAM finansavimą.
O iš šių, pradedant eiliniais Seimo nariai, baigiant premjeru ir prezidente pastaraisiais metais netrūko sparnuotų ir kurioziškų frazių, kurios rodo, jog politikai kol kas linkę sukišti galvas į smėlį ir ignoruoti krašto apsaugos problemas.
O šios išties liūdnos ir kupinos kuriozų. Pavyzdžiui senstantis KOP sraigtasparnių parkas egzistuoja Lietuvoje ilgai puoselėtos kontrabandos dėka. Būtent 8 sraigtasparniai Mi-8 kurie dar 1993 metais buvo sulaikyti Vilniaus oro uoste sudaro KOP sraigtasparnių branduolį. 1998 metais suremontuoti „kontrabandiniai“ sraigtasparniai perduoti Lietuvos KOP.
Iš Kirgizijos 1994 metais asmeninių KAM pareigūnų ryšių dėka įsigyti 4 mokomieji naikintuvai L-39C ilgą laiką buvo vieninteliai orlaiviai, kuriais Lietuvos KOP lakūnai galėjo mokytis skraidyti. Tiesa, į orą dar kildavo treniruotėms skirti Jak-18, Jak-52 ir senutėliai An-2.
1998 metais iš Čekijos įsigyti kiek naujesni ir lengvieji atakos lėktuvai L-39ZA nuo turėtų skyrėsi savo kovinėmis savybėmis. Būtent šiuos orlaivius, nepaisant tuometinio Lietuvos kariuomenės vado V.Tutkaus pasipriešinimo, nuspręsta modernizuoti. Tai padaryta Rumunijoje 2007 metais.
Vis tik nepaisant kapitalinio remonto, naujos navigacinės įrangos net ir šie orlaiviai gali veikti tik šviesiuoju paros metu, neturi radarų ir yra per lėti, norint pavyti kai kuriuos oro erdvės pažeidėjus.
Todėl iki 2009 metų Lietuvos KOP rimtai svarstė iš Čekijos įsigyti orlaivius L-159. Iš esmės tai tas pats L-39 tik turi radarą bei kitą modernesnę įrangą, gali nešti daugiau ginkluotės. Tačiau, nepaisant KOP vado E.Mažeikio privačių pokalbių su kolega iš Čekijos, L-159 įsigijimas teliko svajonė, kurią galutinai palaidojo atslinkęs sunkmetis ir 150 mln litų apkarpytas KAM biudžetas.
Nepaisant krizės bei vieno mažiausių krašto apsaugos biudžetų visoje NATO, Lietuvos KOP per pastaruosius kelerius metus sugebėjo išlikti, bet ir turimomis priemonėmis vykdyti iškeltus užduotis, lakūnai - skraidyti daugiau valandų nei įprastai bei netgi išplėsti savo funkcijas.
Tiesa, didesnio dėmesio susilaukė transporto aviacija – įsigyti transporto orlaiviai C-27J (kuriuose įrengta ir, kaip pasirodė, niekam nereikalinga VIP kapsulė), modernizuoti L-410. Nepaisant krizės planuota spręsti sraigtasparnių parko modernizavimą arba atnaujinimą.
Ši užduotis gali atitekti jau ne KAM, o Vidaus reikalų ministerijai, kuri naujus sraigtasparnius siūlo pirkti už ES lėšas, nors kariuomenės VRM siūlomų sraigtasparnių funkcijos gali ir netenkinti. Tačiau ruošti naikintuvų pilotus gali tik KOP ir tik su atitinkamais orlaiviais.
Antai Lietuvos KOP atstovai neslepia, jog lengvieji atakos lėktuvai pirmiausiai skirti pilotų ruošimui, žiūrint į ateiti – kai arba jei KOP turės tikrus naikintuvus. Tikimasi, kad jaunoji L-39 pilotų karta kada nors, galbūt tai paaiškės jau po 2018-ųjų, persės į modernius naikintuvus kurie galės atlikti tas pačias funkcijas, kurias dabar atlieka kitų NATO šalių orlaiviai.
Tačiau skraidyti ir mokytis patruliuoti – nebuvo vienintelė L-39 užduotis. Pastaraisiais metais Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgoms įgijus patirties Afganistane Lietuvos kariuomenėje pagaliau suprasta, kokia svarbi yra parama iš oro.
Kuomet mūšio įkarštyje į pagalbą atskrenda draugiškų pajėgų orlaivis, šio lakūnas privalo itin tiksliai žinoti, kur yra priešas, o kur – savi.
Būtent todėl treniruotis turi ne tik ant žemės esantys ir specialiai tokioms užduotims parengti kariai - Oro atakų vadovai, bet ir patys lakūnai.
Tokių treniruočių pastaraisiais metais buvo surengta ne viena ir jose lyg tyčia dalyvavo abu skraidantys L-39ZA. (Likę L-39 tipo orlaiviai jau buvo nebetinkami eksploatuoti, neplanuota jų ir modernizuoti, tad juos mėginta parduoti, tiesa, nesėkmingai.)
Tuo tarpu pratybos maloniai stebina. Jos tarsi rodo, kad Lietuvos KOP lakūnai neslepia ambicijų ateityje turėti savo naikintuvus ir nori, kad karo lakūnai būtų pasiruošę permainoms: turėti orlaivius, kuriais galėtų vykdyti oro policijos funkcijas bei remti savo ir sąjungininkų pajėgas.
Beje, būtent tai daro mažųjų NATO narių – Danijos, Norvegijos karo aviacija, kurios sugeba ne tik pasirūpinti savo oro erdvės apsauga, bet ir dalyvauti oro policijos misijoje Lietuvoje, dislokuoti savo naikintuvus Afganistane bei virš Libijos.
Tačiau dabar susiklostė komiška ir kartu rimta padėtis: KOP teliko vienintelis lėktuvas, kuriuo atlikti įvairias funkcijas teoriškai mokytis turėtų dešimtys karo lakūnų. Valdžios atstovai gali lementi, jog pinigų esą nėra, o oro erdvės apsauga rūpinasi NATO.
Tačiau taip pamirštama, jog pati Lietuva priklauso Aljansui, pati Lietuva anksčiau ar vėliau turės spręsti savo oro erdvės apsaugos klausimą, mat ne vieną NATO šalis dėl finansinių sunkumų jau siuntė signalų, kad Lietuvą saugoti per brangu.
Ironiška netgi tai, jog Lietuvos KOP atstovai moko Afganistano kolegas, nors skirtingai nuo pastarųjų greitai gali nebeturėti kuo skraidyti. Skurdžiai moko skurdžius.
Suprantama, kai kam kyla klausimas: koks gi skirtumas - vienas lėktuvas ar du? Didelis. Blogiausia būtų tai, jog šiandien politikams ir vėl užsimerkus bei sukišus galvas į smėlį nutrūktų pilotų rengimas.
Na ir kas? „Kas“ atsilieptų ateityje, kuomet tektų investuoti dvigubai į naujus žmones, įrangą. Tai būtų taip tradiciškai lietuviška: vaizduojam, kad sutaupom šiandien, o po mūsų nors ir tvanas – tai yra dvigubos ar trigubos išlaidos.