Žemės ūkio darbuotojų skaičiaus mažėja, nes ūkiai linkę stambėti ir modernėti, juose reikia vis mažiau rankų darbo (2010 m., palyginti su 2003 m., užfiksuota beveik 27 proc. mažiau ūkių). Be to, plečiantis žemės ūkio paslaugų sektoriui, vis daugiau ūkių perka žemės dirbimo, derliaus nuėmimo ar gyvulių priežiūros paslaugas.
Kiek daugiau nei pusė (52 proc.) darbuotojų dirbo mažuose – iki 5 hektarų žemės ūkio naudmenų turinčiuose – ūkiuose, trečdalis – 5–20 hektarų ūkiuose. Nuolatinius darbuotojus daugiausia samdė dideli ūkiai.
Dauguma (74 proc.) žemės ūkio bendrovių ir įmonių darbuotojų dirbo 50 ir daugiau hektarų turinčiose žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse.
Trečdalis (34 proc.) ūkininkaujančių asmenų ir dirbančių jų šeimos narių nurodė, jog be ūkio darbų jie turėjo ir kitą darbą, už kurį gavo atlyginimą. 96 proc. iš jų nurodė, kad tas kitas mokamas darbas buvo jiems pagrindinis.
Tarp ūkininkaujančių asmenų ir dirbančiųjų jų šeimų narių vyrų ir moterų buvo beveik po lygiai: moterų – 51 proc., vyrų – 49 procentai. Tačiau didesnę ūkininkaujančių asmenų ir dirbančių jų šeimos narių iki 60 metų amžiaus dalį sudarė vyrai, o vyresnių nei 60 metų amžiaus – moterys (60–64 metų grupėje sudarė 53 proc., 65 metų ir vyresnių – 59 proc.).
Daugiau kaip pusė (58 proc.) ūkininkaujančių asmenų ir dirbančių jų šeimos narių buvo vyresni negu 50 metų, 34 proc. sudarė 30–49 metų amžiaus asmenys.
Palyginti su 2003 m. žemės ūkio surašymo rezultatais, labiausiai sumažėjo 30–39, 20–29 ir 60–64 metų amžiaus ūkininkaujančių asmenų ir dirbančių jų šeimos narių.
Surašymo duomenimis, dauguma žemės ūkio darbuotojų ūkyje dirbo ne visą darbo dieną. Tik 7,5 proc. surašytų darbuotojų nurodė ūkyje dirbantys visą darbo dieną.