Agrarinių specialistų aukštosios studijos - tik už privačias lėšas?

Pasižiūrėjus į studentų priėmimo rezultatus akivaizdu, kad valstybė nusišalina nuo agrarinio sektoriaus specialistų su aukštuoju išsilavinimu rengimo finansavimo.

Buvęs Lietuvos žemės ūkio universitetas, nuo rugpjūčio pakeitęs pavadinimą į Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU), šių metų studentų priėmimo rezultatais pasigirti negali. Kaip rodo bendrojo priėmimo rezultatų, pateikiamų LAMA BPO svetainėje, apžvalga, ASU yra tarp aukštųjų mokyklų, gavusių palyginti nedidelį valstybės finansuojamų vietų skaičių – tik 94. Tuo tarpu kituose didžiuosiuose universitetuose valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų skaičiaus proporcijos maždaug lygiavertės.

Keli šimtai įstojusiųjų (450) ASU mokysis už savo lėšas. Per pirmąjį stojimo etapą universitete šiemet stojimo sutartis pasirašė 544 pirmakursiai. Dar beveik 100 norinčiųjų studijuoti agrarines specialybes sulaukta papildomo priėmimo metu.

Kaip sakė ASU prorektorius prof. dr. Jonas Čaplikas, iš viso į universitetą priimta 640 pirmakursių. Skaičius tarytum nemažas, palyginti su praėjusiais metais net truputį didesnis, tačiau pagal finansavimo požiūrį rezultatai prastesni, nes 2010–aisiais studijų krepšelius gavo beveik pusantro šimto įstojusiųjų. O šiemet šis skaičius, kaip matome, nesiekia nė šimto. Prorektorius džiaugiasi bent tuo, kad nė viena universiteto studijų programa nebuvo pripažinta nepelninga, t.y. tokia, kuri nesurenka minimalaus studentų skaičiaus. Kaip žinome, kituose šalies universitetuose nepasiteisinusių studijų programų, kurios liko be studentų, yra gana nemažai.

Kalbėdamas apie priėmimo į atskirus fakultetus rezultatus, J. Čaplikas sakė, jog šiemet maloniai nustebino Agronomijos fakultetas, į kurį įstojo 108 pirmakursiai, pernai buvo priimti 92. Tai rodo, kad agronomijos studijų programos tarp stojančiųjų gana populiarios. Tačiau valstybinio finansavimo vietų gauta dar mažiau negu pernai – tik du studijų krepšeliai (pernai buvo šeši).

ASU, kaip ir kitose šalies aukštosiose mokyklose, populiarios socialinių mokslų studijų programos: į Ekonomikos ir vadybos fakultetą priimti 209 studentai. Tačiau valstybės finansuojamų vietų gauta dar mažiau nei pernai – tik devyni studijų krepšeliai.

Miškų ir ekologijos fakultete įstojusiųjų skaičius panašus kaip pernai, bet valstybės finansuojamų vietų taip pat gauta mažiau.

Pasak J. Čapliko, didžiausias stojančiųjų sumažėjimas šiemet Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete, į kurį priimta tik 68 studentai. Pernai buvusios gana populiarios žemėtvarkos studijos šiais metais stojančiuosius viliojo mažiau.

ASU prorektoriaus teigimu, daugiausiai studijų krepšelių surenka technologijos studijų programos (šiemet – 72), nes čia žemesnis pereinamasis konkursinis balas. Neliks be studentų ir nauja ASU siūloma studijų programa – biomasės inžinerija – priimti devyni pirmakursiai.

Į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos (VA) veterinarinės medicinos studijų bakalauro pirmąjį kursą priimti 233 studentai, iš kurių 98 į valstybės finansuojamas vietas ir 135 – į mokamas, kitaip tariant, valstybės nefinansuojamas vietas. Pasak VA kanclerio prof. habil. dr. Henriko Žilinsko, pagal konkursinius balus buvo gauta daugiau (114) vadinamųjų studijų krepšelių, tačiau kai kurie stojantieji jų atsisakė ir, užuot nemokamai studijavę veterinariją, pasirinko mokamas medicinos studijų vietas. Vis dėlto būsimųjų veterinarų šiemet studijas pradės daugiau negu pernai, kai jų buvo apie 160. O šį rugsėjį net patys LSMU VA dėstytojai stebisi, kad vėl, kaip senais gerais laikais, susidarys net 9 ar 10 pirmakursių veterinarijos studentų grupių.

VA veterinarinės maisto saugos studijų programa laimėjo tik vieną studijų krepšelį, nes stojantiesiems teko konkuruoti su medicina, odontologija ir farmacija – studijų programomis, kurias tradiciškai renkasi aukštus konkursinius balus turintys abiturientai. Į mokamas vietas įstojo 40 pirmakursių, taigi VA veterinarinę maisto saugą studijuos 41 pirmakursis.

Prieš dvejus metus, kai vykdant šalies aukštojo mokslo reformą buvo įvesta nauja stojimo į universitetus ir kolegijas tvarka, ypač nukentėjo tuometės LVA gyvulininkystės technologijos studijų programa – studijų krepšelių nebuvo gauta, dėl mažo pasirinkusiųjų šią programą skaičiaus nesusidarė nė vienos minimalios būsimųjų studentų grupės. Pernai į gyvulininkystės technologijos studijų programą priimta 15 pirmakursių, daugelis jų studijuoja mokamose vietose, nes buvo gautas, berods, tik vienas studijų krepšelis. Šiemet padėtis dar šiek tiek pasitaisė: iš viso į pirmąjį kursą, skaičiuojant ir tęstines studijas, priimtas 21 studentas.

Atsižvelgdamas į tai, kad gyvulininkystės technologijos studijų programa sunkiai gauna studijų krepšelius, šiemet LSMU ryžosi šią programą finansuoti savo lėšomis, idant vėl nesusidarytų prieš dvejus metus buvusi situacija. „Kadangi valstybė nesprendžia tam tikrų specifinių profesijų specialistų rengimo reguliavimo (gyvulininkystės technologija viena tokių studijų programų, nes šiuos aukštojo mokslo specialistus šalies žemės ūkiui rengia vienintelė VA), to ėmėsi pats universitetas. Ši studijų programa bus finansuojama iš LSMU resursų. Taigi studentams, surinkusiems geriausius balus, bet negavusius studijų krepšelių, už mokslą mokėti nereikės. Pats universitetas finansuos 15 studijų vietų. Taip daroma bus pirmą kartą“, – pasakoja H. Žilinskas. Tęsiant jo žodžius, norisi pridurti, kad finansuoti studijas gali tik stiprus, pasiturintis universitetas (kaip žinome, pernai Kauno medicinos universitetas (KMU) susijungė su Lietuvos veterinarijos akademija (LVA) – įsikūrė LSMU). LVA, palyginti su kitomis šalies aukštosiomis mokyklomis, būdama nedidelė mokykla, apie tokį finansavimą galvoti negalėjo.

LSMU VA kanclerio H. Žilinsko įsitikinimu, susijungus KMU ir LVA, aukštoji mokykla sustiprino savo pozicijas ir studentų priėmimo rezultatai, palyginti su ankstesniais metais, pagerėjo, sustiprėjo ir pati mokomoji bazė. Šiemet universitete įkurtos dvi naujos studijų programos: medicininė ir veterinarinė genetika bei medicininė ir veterinarinė biochemija. Į genetiką priimti 39, o į biochemiją – 29 pirmakursiai, praktiškai visi laimėjo valstybės finansuojamas vietas, nes tik du studijuos mokamose vietose.

„Priėmimo rezultatai rodo, kad nustatytoji studijų krepšelių skirstymo tvarka agrarinių studijų programoms nėra palanki. Nedidelės korekcijos teigiamų pokyčių neduoda. Vis dėlto didelė pasirinkusiųjų mokamas studijas proporcija rodo, jog ASU studijų programos populiarios, bet studijų krepšelių skirstymo tvarka tobulintina“, – sakė J. Čaplikas. Ne paslaptis, kad agrarinius mokslus dažnai renkasi ne pačius aukščiausius konkursinius balus turintys abiturientai. Pagal dabartinę priėmimo tvarką jie negauna valstybės finansuojamų vietų. Galiausiai ir išeina taip, kad agrarines specialybes jaunimas priverstas studijuoti už savo lėšas.

„Tai, kad agrarinėms originalioms, nišinėms, darbo rinkai būtinoms studijų programoms, tokioms kaip, pavyzdžiui, agronomija ar gyvulininkystė, reikia tikslinio finansavimo, mes, universitetų atstovai, valdžiai ne kartą sakėme dar prieš aukštojo mokslo reformos įgyvendinimo pradžią. Juk agrarinio pobūdžio studijų programos, net ir būdamos pačios kokybiškiausios, niekuomet nebus populiariausios tarp gabiausių ir didžiausius konkursinius balus surenkančių abiturientų. Taip yra visame pasaulyje. Buvome teisūs, nes kasmet ši problema po studentų priėmimo vis akivaizdesnė. Seimui, Švietimo ir mokslo ministerijai teikėme pasiūlymus, kaip agrarines studijų programas susieti su darbo rinkos poreikiais, darbdavių įsipareigojimais. Tie mūsų pasiūlymai, kaip suprantame, nėra visiškai atmesti, bet šiemet dar neįsigaliojo“, – pasakoja J. Čaplikas.

VA kancleris H. Žilinskas, paklaustas, kodėl iki šiol valstybė neišsprendžia tikslinio kai kurių specifinių ir šaliai neabejotinai reikalingų studijų programų, tokių kaip gyvulininkystės technologija, tikslinio finansavimo problemos, teigia, jog tikrąsias priežastis rasti sunku.

„Viena priežasčių gali būti politinė – galbūt aukštojo mokslo reformos, prasidėjusios skirstant studijų krepšelius, vykdytojai nenori sustoti tą darę. Nesurandama juos įtikinančių kriterijų, kad kai kurioms specifinėms studijų programoms būtini valstybiniai užsakymai. Šis klausimas jau daug kartų buvo aptariamas ir Seime, ir kitose įvairaus lygio valstybės institucijose, tačiau iki šiol niekas nepasikeitė“, – sako H. Žilinskas. Pasak jo, sudėtinga atsakyti ir į klausimą, kodėl gyvulininkystės technologijos specialybė nėra populiari tarp stojančiųjų. Ar jaunimas nebenori grįžti į kaimą, ar nenori dirbti su gyvuliais, ar nevilioja dėstomi šios studijų programos dalykai, sunku pasakyti. Jeigu nebus rengiami gyvulininkystės specialistai, kas ateityje dirbs šiame agrariniame sektoriuje?

Kaip padaryti, kas būtų parengiama tiek aukštąjį mokslą baigusių specialistų, kiek jų reikia mūsų valstybės žemės ūkiui? Tiek VA, tiek ir ASU atstovai įsitikinę, kad nedelsiant turi būti parengta ir pradėta įgyvendinti konkreti specialistų valstybinio užsakymo rengimo ir finansavimo programa.