Tuo tarpu tokiems planams pritarta parlamento valdyboje,
trečiadienį patvirtino Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
„Aš noriu priminti, kad signatarų rentos yra susietos su Seimo
narių atlyginimais, Seimo narių atlyginimai, kaip ir Vyriausybės ir
premjero atlyginimai yra sumažinti ir nesiruošiama jų didinti.
Tikrai nematau priežasčių, kodėl reikėtų galvoti, kad turi dėl
kažkokių priežasčių didėti rentos“, - trečiadienį
žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
„Rentos nėra pensijos, mes kalbame apie senatvės pensijų
atstatymą, galbūt kai kas kai ką ne taip suprato, bet planuose
mūsų tokių dalykų (rentų atstatymo - BNS) nėra“, - kalbėjo
ministras pirmininkas.
Tuo tarpu Seimo kanceliarijos planuojamame biudžete padidintos
lėšos rentoms numatytos, ir tokiems planams pritarta valdyboje.
„Mes buvom valdyboje susitikę ir su Signatarų klubu, ir buvo
apie tai diskutuota, ir remiantis tuo, kad atstatomos pensijos, renta
dažniausiai signatarams ir yra kaip pensija, jei neturi pajamų,
valdyba svarstydama šį klausimą, kai kanceliarija pristatė
biudžeto projektą, pritarė, kad išties reikėtų atstatyti“, -
žurnalistams trečiadienį Seime sakė mininkas.
„Tai nėra labai dideli pinigai, palyginti su kitomis
pozicijomis“, - pabrėžė parlamento vadovė, pridūrusi, jog dėl
rentų atstatymo turi apsispręsti biudžetą Seimui teikianti
Vyriausybė.
Parlamento finansininkai apskaičiavo, kad jeigu Seimas nepratęs
pensijas, motinystės ir kitas išmokas sumažinusio laikinojo
įstatymo galiojimo, nuo kitų metų signatarų rentoms papildomai
teks surasti per 640 tūkst. litų.
Pusę Seimo nario algos siekiančias rentas signatarams moka
parlamento kanceliarija. Šiemet 20 proc. sumažintoms signatarų
rentoms valstybė išleido 2,2 mln. litų.