Lietuvių kalbos mokytoja: „Nenoriu prarasti darbo, nekalbėsiu“
Mokslo metų pradžios šventėje Rudaminoje pasirodė ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Politikas neslėpė atvykęs norėdamas numalšinti įsiplieskusius nepasitenkinimus.
Tačiau viešų nepasitenkinimų išgirsti neteko. Kalbinti moksleiviai bei juos atlydėję tėvai permainų nesibaimina, tik mokytojai atsargiau rinko žodžius ir leido suprasti – tai ne jie priešinasi Švietimo įstatymo pataisoms.
Gimnazijoje lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Virgilija Barkauskienė prisipažino: „Aš dar noriu dirbti. Negaliu kalbėti.“
Pasiūlymų naujosioms švietimo naujovėms pateikusi mokytoja-metodininkė tepasakė, kad vaikai prie naujovių netruks priprasti: „Moksleiviai gabūs, tad jiems problemų neturėtų kilti. Visiems aišku, kad ši situacija – politiniai žaidimai.“
Lietuvių kalbos mokytoja prisipažino, kad naujai tvarkai nėra daug nepritariančių, tačiau, jos manymu, reikėtų apsvarstyti, kaip tiksliau reikėtų vertinti tautinių mažumų egzaminus – po dvejų metų tiek lietuviai, tiek kitų tautybių atstovai laikys vienodą valstybinės kalbos egzaminą.
Moksleiviai – ne eksperimentiniai triušiai
Prisistatyti nenorėjusi gimnazijos matematikos mokytoja tiesiogiai su naujovėmis nesusidurs, tačiau patikino, jog jos mokiniai susidorotų ir su lietuviškai dėstomomis matematikos pamokomis.
„Visus terminus vaikai išmokę ne tik lenkiškai, bet ir lietuviškai, dažnas ir rusiškai. Jau dabar panašiai mokomės, tad abejoju, kad naujoji tvarka atneš daug nesusipratimų“, – kalbėjo pedagogė.
Tiesa, moteris prasitarė, jog gali iškilti nesusipratimų su padidintu privalomų lietuvių kalbos pamokų skaičiumi. „Būna, neina mano vaikai į lietuvių kalbos pamokas. Tačiau jų – vienetai, viena pamoka per savaitę neturėtų sukelti pykčio tarp kitų“, – tikino matematikos mokytoja.
Moteris atskleidė, kad trečiadienį vykusiame gimnazijos pedagogų susirinkime nebuvo aptarta galimybė dalyvauti pikete, nesiūloma vaikams boikotuoti pamokas: „Tik aptarėme, kaip reikės dirbti pagal naujus reikalavimus.“
Baisu dėl egzamino
Naujovių nesibaimina ne tik mokytojai, tačiau ir moksleiviai. Šiemet devintoje klasėje besimokysiančios merginos prisipažino, kad nepatogumų patirs, tačiau kiekviena jų – kalbanti lietuviškai, tad ir mokytis ta kalba neturėtų būti sudėtinga.
„Baisu tik dėl egzamino. Abejojame, jog pasirodysime taip pat gerai, kaip ir lietuviškai kalbantys moksleiviai. Gal dar spės ką pakeisti...“ – vylėsi devintokė Svetlana.
Po dvejų metų tautinių mažumų atstovai laikys tokį patį egzaminą, kaip ir besimokę lietuvių kalbos mokyklose. Šis aspektas ir sukėlė didžiausią lenkų atstovų pasipiktinimą. Tiesa, G.Steponavičius baimes bandė nuraminti trečiadienį bendraujant su žurnalistais: „Visi pedagogai žino, jog tinkamai pasiruošti būsimam egzaminui pakanka vienerių mokslo metų su trupučiu. Tą žino ir šio klausimo oponentai – lenkų politikai.“
Tėvai – neapsisprendę
Penktadienį prie prezidentūros žada burtis vyresnių klasių moksleiviai bei jų tėvai. Tačiau šiemet į dešimtąją ir ketvirtąją klases atžalas palydėjęs prisistatyti nenorėjęs vyriškis prisipažino, kad į piketo akciją neis.
„Pažiūrim pirma, kaip seksis vaikams. Tada ir pagalvosime“, – teigė dviejų vaikų tėvas.
Vyras tikino negirdėjęs raginimų burtis tėvams, negirdėjo ir mokytojų raginimų prisidėti prie kylančio ažiotažo bangos. Tiesa, ir jo vaikai dėl naujovių neburnoja.
Į šeštą klasę dukrą atlydėjusi Katažyna teigė esanti sunerimusi dėl permainų, nors jos atžaloms Švietimo įstatymo pataisos nebus skaudžios.
„Jei vaikai nuspręs nelankyti pamokų, nepasveikinsiu, bet šitie švietimo dalykai padaryti neapgalvotai – nereikėjo skubėti, reikėjo susipažinti su visų nuomonėmis“, – kalbėjo moteris, pridūrusi, jog jos dukra laisvai bendrauja ne tik lenkų, tačiau ir lietuvių kalba.
G.Steponavičius palinkėjo nepasiduoti kurstymams
Mokslo metų pradžios šventę Rudaminos gimnazijoje pagerbė ne tik švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius, tačiau ir Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių atstovai bei kiti garbūs svečiai.
Jų garbei sveikinimo žodžiai buvo tariami trimis kalbomis. Tiesa, tik mažiausieji – naujieji pirmokėliai neperskaitė nė vieno eilėraščio lietuviškai.
Trečiadienį švietimo ir mokslo ministras pareiškė žinantis, jog grasinimai pamokų boikotu bei streikais – ne nepatenkintų mokytojų ir mokinių, o šalies lenkų politikų iniciatyva.
„Nesvarbu, kokia kalba kalbame, kokius įsitikinimus turime – esame vieno krašto žmonės. Noriu, jog suprastumėte, jog pokyčiai – norint ne kažką atimti, o tik papildyti švietimo sistemą“, – šventėje teigė G.Steponavičius, nepamiršęs pagirti ir krepšininko Kšyštofo Lavrinovičiaus pasirodymo rungtynėse su Didžiosios Britanijos rinktine.