Apie planuojamą D.Tusko vizitą į Lietuvą penktadienį buvo
paskelbta Lenkijos Vyriausybės interneto svetainėje. Pasak
pranešimo, D.Tuskas susitiks su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi
ir lenkų mažumos atstovais.
Lietuvos Vyriausybės vadovo patarėjas Virgis Valentinavičius
BNS penktadienio vakarą pranešė, kad premjerų susitikimas įvyks
sekmadienio rytą Palangoje.
„Andrius Kubilius susitiks su Lenkijos premjeru, D.Tuskas vėliau
dalyvaus mišiose Aušros vartuose. Premjeras A.Kubilius sako, kad
Lietuva visada pasiruošusi atviram ir nuoširdžiam dialogui, ką jis
kaip tik turėjo progą pažymėti laiške D.Tuskui, kuris buvo
išsiųstas šią savaitę“, - teigė ministro pirmininko patarėjas.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė,
kad ruošia paramą lenkų mažumos mokykloms Lietuvoje ir tikisi, kad
Lietuvos valdžia pradės dialogą su lenkais, kurie protestuoja dėl
Švietimo įstatymo.
„Jokie įspėjimai ir protestai nepaskatino Lietuvos valdžios
bent jau diskutuoti su mažuma dėl kai kurių politikų pasiūlytų
pakeitimų“, - teigiama Lenkijos URM svetainėje paskelbtame
pareiškime bei priduriama, jog sunku atsispirti įspūdžiui, kad
Lietuvos lenkai asimiliuojami prieš jų valią.
Lenkijos diplomatų teigimu, oficialioji Varšuva nuolat kartojo
kritiškai vertinanti planuojamus Lietuvos švietimo sistemos
pakeitimus ir bandė atkreipti dėmesį į grėsmę, kurią šie
pakeitimai kelia Lietuvos lenkams.
„Koks bebūtų Lietuvos pusės elgesys, Užsienio reikalų
ministerija rengia paramą lenkų mokykloms Lietuvoje“, - teigia
Lenkijos URM.
Tuo tarpu Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas pareiškė, kad Europos Komisija ištirs Lietuvos lenkų
mažumos nepasitenkinimą keliančio liepą įsigaliojusio Švietimo
įstatymo nuostatas.
„Tai standartinė procedūra tais atvejais kai protestuojama
prieš sisteminius ar kitokius sprendimus, priimtus Europos Sąjungos
šalyse“, - EP vadovaujantį Lenkijos politiką citavo naujienų
agentūra PAP.
Į Vilniuje penktadienį surengtą mitingą protestuoti prieš
permainas tautinių mažumų švietimo srityje susirinko daugiau kaip
600 žmonių. Daugumą mitinge sudarė lenkiškų mokyklų
moksleiviai, taip pat dalyvavo jų tėvai bei Lietuvos lenkų
politikai. Prie Prezidentūros susirinkę lenkų moksleiviai sakė
protestuojantys, nes daugiau mokytis lietuviškai bus sunku
Prezidentė Dalia Grybauskaitė mitingo išvakarėse pabrėžė,
kad Lietuva sudaro vienas iš geriausių sąlygų pasaulyje tautinėms
mažumoms mokytis gimtąja kalba. Švietimo ir mokslo ministras
Gintaras Steponavičius tvirtino, kad už tokių protestų slypi
lenkų politikai, siekiantys savų tikslų.
Lenkų mažumos atstovai protesto akcijas rengia ne pirmą kartą.
Liepos 1-ąją įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, nuo šių
mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose tautinės mažumos
kalba stipriau bus mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko. Taip pat visų
Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių
kalbos ir literatūros bendrąją programą. Lietuviškai bus
dėstomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir
geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos
pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtosiomis lenkų, rusų,
baltarusių ir kitomis tautinių mažumų kalbomis, nebent tėvai ir
vaikai pageidautų kai kurių dalykų mokyti lietuviškai.
Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad pakeitimais tiesiog artėjama
prie Europos standartų - vidutiniškai Europoje tautinių mažumų
mokyklose 60 proc. programų dėstoma tautinės mažumos kalba, o 40
proc. programų valstybine kalba. Lenkiškose mokyklose iki šiol
lenkiškai buvo dėstoma apie 90 proc. pamokų.
Be to, pabrėžiama, kad naujasis įstatymas yra analogiškas
Lenkijoje jau daug metų galiojančioms nuostatoms - čia lietuviai
taip pat laiko vienodą egzaminą ir kai kurių dalykų mokosi lenkų
kalba.
Įgyvendinant naują Švietimo įstatymą, Vyriausybės nutarimu
leista tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokiniams krepšelio
lėšas dar padidinti - papildomoms lietuvių kalbos pamokoms,
vadovėliams įsigyti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Dabar šios
mokyklos gaus 21 proc. didesnius krepšelius.
Tuo tarpu lietuviškos Punsko mokyklos direktoriaus Jonas Vydros
teigimu, net ir po naujojo Švietimo įstatymo priėmimo Lietuvos
lenkams išlieka geresnės sąlygos mokytis gimtąja kalba nei
Lenkijoje gyvenantiems lietuviams. Pasak jo, lenkakalbiai moksleiviai
Lietuvoje, priešingai nei lietuviai Lenkijoje, turi lenkiškus
vadovėlius nuo pirmos iki 12-os klasės, be to, Lietuvoje skiriama
daugiau pamokų lenkų kalbai nei Lenkijoje lietuvių.