Mitingą organizuojantys Lietuvos lenkų atstovai sako
nepritariantis nuostatoms, kuriomis plečiamas dalykų dėstymas
lietuvių kalba ir nuo 2013 metų suvienodinami gimtosios ir
valstybinės lietuvių kalbos egzaminai.
Organizatoriai pranešė, kad mitingą remia Lietuvos lenkų
sąjunga, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz
Szkolna“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Rusų Aljansas, Lietuvos
rusų mokyklų mokytojų draugija.
Lenkų mažumos atstovai protesto akcijas rengia ne pirmą kartą.
Liepos 1-ąją įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, nuo šių
mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose tautinės mažumos
kalba stipriau bus mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko. Taip pat visų
Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių
kalbos ir literatūros bendrąją programą. Lietuviškai bus
dėstomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir
geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos
pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtosiomis lenkų, rusų,
baltarusių ir kitomis tautinių mažumų kalbomis, nebent tėvai ir
vaikai pageidautų kai kurių dalykų mokyti lietuviškai.
Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad pakeitimais tiesiog artėjama
prie Europos standartų - vidutiniškai Europoje tautinių mažumų
mokyklose 60 proc. programų dėstoma tautinės mažumos kalba, o 40
proc. programų valstybine kalba. Lenkiškose mokyklose iki šiol
lenkiškai buvo dėstoma apie 90 proc. pamokų.
Be to, pabrėžiama, kad naujasis įstatymas yra analogiškas
Lenkijoje jau daug metų galiojančioms nuostatoms - čia lietuviai
taip pat laiko vienodą egzaminą ir kai kurių dalykų mokosi lenkų
kalba.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė mitingo išvakarėse pabrėžė,
kad Lietuva sudaro vienas iš geriausių sąlygų pasaulyje tautinėms
mažumoms mokytis gimtąja kalba.
Kalbėdama su žurnalistais Molėtuose šalies vadovė pabrėžė,
kad Lietuvoje yra daugiau kaip 80 lenkų mažumai skirtų mokyklų,
kur galima pradėti ir baigti mokslus lenkų kalba. Tuo tarpu
likusioje Europoje tokių mokyklų yra 40, o Jungtinėse Valstijose,
kur gyvena daugiau kaip 1 mln. lenkų, nėra nė vienos tokios
mokyklos.
Įgyvendinant naują Švietimo įstatymą, Vyriausybės nutarimu
leista tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokiniams krepšelio
lėšas dar padidinti – papildomoms lietuvių kalbos pamokoms,
vadovėliams įsigyti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Dabar šios
mokyklos gaus 21 proc. didesnius krepšelius.
Buvo pranešimų, kad penktadienį kai kuriose tautinių mažumų
mokyklose vyks streikas, ir raginimų jungiantis prie jo neiti į
pamokas.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tvirtino,
kad už tokių protestų slypi lenkų politikai, siekiantys savų
tikslų.