Pasak asociacijos vadovo, pradžia buvo elementari – viešint Prancūzijoje, žinoma, teko paragauti sraigių. „Turiu pripažinti – buvo skanu, tačiau, kai sraigių patiekalą pabandėme pasigaminti namuose patys, buvo dar skaniau. Pasirodo, pačios skaniausios sraigės būna tada, kai jos gaminamos šviežios, o restoranuose patiekalai ruošiami iš šaldytų, tad dalis skonio savybių prarandama, – pasakojimą pradėjo T. Jacinkevičius. – Iš pradžių, kaip ir daugelis, auginome vynuogines sraiges, nes apie 2004-2006-uosius mūsų šalyje buvo kilęs šioks toks didesnis susidomėjimas sraigininkyste. Deja, ne tik mano patirtis tokia, jog nieko rimto iš to bandymo neišėjo”, – tęsė pašnekovas.
Pasak jo, po dar vienos kelionės į Prancūziją, kai jau turėdamas tikslą dairėsi ir ieškojo informacijos „iš pirmų rankų”, nusprendė auginti tas pačias sraiges kaip ir prancūzai, būtent vadinamąsias afrikines (Helix aspersa Maxima).
Iš karto paaiškėjo, jog nėra tokios technologijos, kuri tiktų mūsų sąlygomis. Auginti šias sraiges taip, kaip augina lenkai ar prancūzai, Lietuvoje neįmanoma, nes kitoks klimatas.
„Pradžia buvo tikrai sunki, kol mūsų septynių entuziastų grupei eksperimentuojant pavyko šio to pasiekti. Todėl ankstesniais metais vyravusiai nuomonei, jog sraigių, turiu galvoje populiarintas vynuogines sraiges, auginimas yra „tinginio verslas”, galiu kategoriškai paprieštarauti. Tai rimtas, atidumo reikalaujantis darbas. Kiek sraigės lėtos, tiek žmogus apie jas suktis turi labai mikliai, – linksmai apie jų auginima pasakojo T. Jacinkevičius. – Taigi kai apie 2009-uosius jau paaiškėjo, jog rezultatai yra, buvo priimtas sprendimas kurti naują sraigių augintojų asociaciją. Tokiu būdu 2010 m. sausį 33 sraigių augintojai įkūrė Sraigių augintojų asociaciją. Šių metų pradžioje joje buvo apie 50 narių, tačiau juntamas nemenkas susidomėjimas ir mūsų gretos gausėja.
Apie asmeninę patirtį T. Jacinkevičius sakė: „Mano sraigių ūkis prasidėjo nuo 100 sraigių, augintų dėžutėje vonioje. Svarbiausia buvo suvokti, ko joms reikia, kas geriausia. Heliks aspersa Maxima užauga per septynis aštuonis mėnesius, kitaip nei vynuoginės, kurioms reikia trejų metų. Taigi Heliks aspersa Maxima „derlius” gaunamas per vieną sezoną. Šio pradžią reikia pradėti skaičiuoti sausio mėnesį.”
Pasak asociacijos vadovo, Helix aspersa Maxima – tai viena iš daugelio sraigių rūšių, kuri šiuo metu tampa vis populiaresnė ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Didelė dalis asociacijos narių jau augina būtent šias sraiges. Metų pradžioje įsigijus 2-3 tūkst. (40-60 kg) motininių sraigių iki rudens jų galima užauginti apie 1-2 tonas.
Nuo ko pradėti, jeigu kilo noras auginti Heliks aspersa Maxima sraiges, T. Jacinkevičius sutiko papasakoti, tačiau pabrėžė, kad iš pirmo žvilgsnio lyg ir nesudėtingoje technologijoje esti daugybė ypatumų, todėl geriausia visgi kreiptis į asociaciją, o labiausiai vertėtų atvykti į jos rengiamus seminarus.
„Tačiau skaitytojams trumpai papasakosiu apie jų auginimą ir ko reikia, – sakė SAA vadovas. – Pirmiausia tam reikia turėti tinkamas patalpas. Sraigėms auginti tiktų rūsys, ūkinis pastatas ar 30-50 kv. m patalpa su gera šilumos izoliacija, kurioje sausio-gegužės mėnesiais galėtumėte pigiai nuolat palaikyti 20-25 OC šilumą. Grindis geriausia iškloti plytelėmis, būtinas nuolydis vandeniui nubėgti, nes sraiges reikės kasdien plauti. Taip pat reikalinga kanalizacija, ventiliacija, vandentiekis. Oro drėgnumas turėtų būti 70-80 proc. Apie reikalingą įrangą ir priemones visiems besidomintiesiems papasakosiu ir parodysiu per mokymus. Ji labai paprasta ir visai nesudėtinga ją pasidaryti. Taigi šioje patalpoje sraigės dės kiaušinius ir auginsime mažylius nuo sausio iki gegužės. Tuo metu sraiges reikia šerti, tam naudojame pagal tam tikras receptūras paruoštus įvairių miltų mišinius. Darbo laikas kasdien užima po 1-5 valandas. Valandą užtruksite sausį, o kuo arčiau pavasaris, tuo ilgiau teks padirbėti”, – pasakojo T. Jacinkevičius. – Gegužės mėnesį sraigiukus reikia išleisti į inspektus, o vasarą – į atvirus voljerus, kad gautų ir žalio pašaro, bet šerti miltais taip pat nesiliausime. Inspektuose ir aptvaruose turi būti įrengta laistymo sistema. Pradedantysis su 2-3 tūkst. sraigių motinine banda aptvarui turėtų skirti apie 2-3 arus žemės. Darbo laikas vasaros metu kas vakarą užims pusvalandį.”
Pasak T. Jacinkevičiaus, rugsėjį užaugusias sraiges reikia surinkti ir užmigdyti. Tai reikalauja gana daug darbo, todėl gali prireikti ir talkos. „Sumigdymui būtina pasidaryti džiovyklas. Pardavimui sumigusias sraiges reikia supakuoti į maišus ir sudėti į dėžutes. Tokiu pat būdu paruošiama ir motininė banda kitiems metams ir vėl ciklas kartojasi: sausį pabudintos sraigės pradeda dėti kiaušinius…
Motininę bandą bus galima įsigyti rudenį. Kainos tiksliau bus aiškios rugsėjį-spalį. Trys tūkstančiai motininių sraigių, manau, gali kainuoti apie 3 tūkst. Lt ”, –atviravo asociacijos vadovas.
Pasak jo, šį 2011 metų rudenį, planuojama Helix aspersa Maxima supirkimo kaina Lietuvoje bus ne mažiau nei 9-10 Lt/kg. „Rinka yra tokia, kad drąsiai galiu tvirtinti, jog Sraigių augintojų asociacija trejus-ketverius metus supirks visas Lietuvoje užaugintas Helix aspersa Maxima sraiges, nes mes bendradarbiaujame su keliais užsienio šalių supirkėjais.”
„Asociacija rengia ir rengs seminarus-mokymus, kuriuose Helix aspersa Maxima augintojai pasakos apie auginimo technologiją ir dalysis asmenine patirtimi. Asociacijos nariams seminarai ir konsultacijos – nemokami. Noriu paminėti, kad sraigių auginimo technologijos kaina Europoje siekia kelis tūkstančius eurų. Manau, technologijos kaina turi būti kuo mažesnė, kad kuo daugiau žmonių galėtu jas auginti, juolab kad šiemet sraigių motininėms bandoms tikrai užteks visiems norintiesiems pradėti Lietuvoje auginti Helix aspersa Maxima sraiges”, – sakė T. Jacinkevičius.