„Nors šiandien jautienos trūksta ir jos kaina aukšta, nemanau, kad nauja
tvarka pakeis žemės ūkio struktūrą“, – vilčių į naują politiką nededa Vidmantas Jonika, žemės ūkio
kooperatyvo „Lietuviška mėsa“ (LM) valdybos pirmininkas.
„Kasdien manęs prašo galvijų, kuriuos auginant nereikia investicijų. Tai ekstensyvių veislių raguočiai,
ištisus metus gyvenantys aptvaruose. Statistiškai bus skaičiuojama kiekviena galva, pagal tai skirstomos
išmokos, tačiau produkcijos vis tiek nebus“, – „Verslo žinioms“ aiškina V.Jonika.
Anot jo, suaugęs toks bulius svers ne daugiau kaip 500 kg (bulių, auginamų mėsai, svoris yra 700–800 kg),
jiems užtenka aptvaro miške ir ištisus metus jų beveik nereikia prižiūrėti.
Tokie galvijai reikalingi tik tam, kad būtų laikomasi įstatymų ir gaunamos išmokos.
Kooperatyvo vadovas sako, kad tai bus graudi gyvulininkystė. Miestiečiai, kurie turi tik tyrus laukus,
negalės užtikrinti galvijų gerovės. Sparčios gyvulininkystės plėtros šalyje negali būti ir dėl specialistų
trūkumo.
Anot Rimanto Krasuckio, ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus, palyginti su ES, gyvulininkystė mūsų šalyje nėra išplėtota.
Dėl to ŽŪM negali skirti paramos tik mėsinių galvijų augintojams, nes tada ji atitektų menkai daliai
ūkininkų.
Šiemet raguočių augintojams skiriama 2,5 proc. visų išmokų, 2012–2013 m. suma padidės iki 3,5 procento. ES dar
nenuspręsta, ar remti augintojus, ar mokėti tik už valdomą žemės plotą.