Šį šeštadienį „Ūkininko patarėjas“ klausia: „Ar šis projektas ūkininkų nepavers keistuoliais su bulvių maišais sutuoktuvininkų ir užsienio turistų būryje?“
Žemės ūkio ministras Kazys STARKEVIČIUS: „Turgūs rotušės aikštėje – pasaulyje išbandytas reikalas, o Lietuvoje tai atgimsta. Jeigu žvelgtume į praeitį, tai visų miestų rotušės aikštėse vykdavo turgūs, na, dar ir kartuvės stovėdavo. Pastarųjų tikrai nebereikia, bet visuose senuosiuose Europos miestuose ūkininkų turgeliai centrinėje miesto aikštėje vyksta, o mes gerokai vėluojame.
Sovietmečiu į turguje prekiaujantį žemdirbį buvo žiūrima neigiamai, o šiandien kartais atrodo, kad iš to mąstymo lygio taip ir neišaugome. Sakoma: trikdys atvykusiuosius susituokti. Aš galvoju, kad civilinės santuokos iškilmės jau tapo mažiau reikšmingos, nei santuoka bažnyčioje, kuri turi būtent didžiausią reikšmę. Kaunas, regis, tuo išsiskiria – didžiausia pompastika Rotušėje, o vėliau, nusimovę žiedus, skuba į bažnyčią.
Argumentas, jog turgelis trukdys jaunavedžiamas ir svečių būriui, man atrodo mažiausiai reikšmingas. Nesinorėtų, kad daugelio Lietuvos miestelių rotušių aikštėse turgeliai įsikurtų, o Kaune, kaip visada, geriausios idėjos būtų įgyvendinamos pavėluotai.
Arčiau kauniečių gyvenamųjų vietų atvyksta mobilusis ūkininkų turgelis, taigi tie, kurie nori apsipirkti kuo arčiau namų, turi tokią galimybę.
Kauno Rotušės aikštės turgus nebus atstumiantis, jei sukursime vieningą stilių prekystaliams ir bendrai erdvei. Tokiam projektui parengti, pažadu, bus skirta parama. Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos ūkininkų sąjunga šiai idėjai labai pritaria ir, esu įsitikinęs, žmonės džiaugsis galėdami nusipirkti žemės ūkio produkcijos iš ūkininkų turguje, o ne kur nors pakelėje.“
Kauno senamiesčio bendruomenės valdybos pirmininkas Edmundas KOLEVAITIS: „Esu linkęs laikytis tvarkos ir pritariu gerai veikiančiai sistemai. Turiu galvoje tai, kad atsitiktiniai sprendimai ar veiksmai norint įgyti politinių dividendų, dažniausiai yra tik didelio bevaisio triukšmo kėlimas. Sunaudojama daug energijos, išleidžiama krūva pinigų, o dalykai, kurie būtų strategiškai orientuoti, lieka nepadaryti. Esu prieš bet kokį atsitiktinį veiksmą.
Šiuo metu daug ir rimtai dirbama prie Kauno senamiesčio strateginio modelio, kaip turėtų atrodyti senasis Kaunas. Kai šis modelis bus galutinis, jį būtinai reikės aptarti su miesto visuomenės įvairių sluoksnių atstovais. Ir tik tada galimi kokie nors sprendimai. Jeigu vienas jų bus, jog ūkininkų turgus Rotušės aikštėje būtinas, tebūnie.
Argumentas, jog užsienyje tokie turgūs yra, nerimtas. Daug šalių esu aplankęs ir nemačiau ūkininkų turgų miestų rotušės aikštėje. Ten vyksmas visai kitokio pobūdžio: tvarkingi mobilūs turgeliai atvyksta vieną kartą per savaitę ir tikrai ne į centrinę miesto aikštę. Pati didžiausia klaida – taip yra Vakaruose ir mes būtinai, aklai, lygiai taip pat darysime. Net ne klaida, o kažkokia kvailystė. Gerąją užsienio valstybių patirtį reikia „perleisti” per mūsų suvokimo prizmę ir tik tada taikyti.
Pats blogiausias dalykas, kai kažkam šauna mintis pasirodyti ir, jam tarus: aš padarysiu taip ir taip, visiems pulti vykdyti. Žinoma, tokiu būdu tam tikrame sluoksnyje uždirbami politiniai dividendai, bet iš esmės tai visiškas nonsensas.
Darbui prie Kauno senamiesčio modelio kūrimo susirinko tikrai puiki komanda, tad būtina jai leisti nuosekliai, be skubos jį parengti. Per artimiausią pusmetį nieko neatsitiks, jei per jį kompetentingi žmonėms pasiūlys rimtą projektą svarstyti. Senamiesčio, kaip sudėtingo darinio, drąsiai galiu pasakyti, kad jis yra sudėtingesnis net nei visas Kaunas, gaivinimas be sistemos jam tik pakenks, nes įvairių idėjų knibžda beveik kiekvieno galvoje.“
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas NAVAKAUSKAS: „Kaip kaunietis ir kaip buvęs šioks toks žemdirbys, labai pritariu iniciatyvai įrengti ūkininkų turgelį Rotušės aikštėje. Miestas tiesiog privalo suteikti kuo daugiau galimybių ūkininkams savo produkciją pateikti miestelėnams iš pirmų rankų. Visi esame pasiilgę kuo natūralesnės žemės ūkio produkcijos. Pagaliau ir pagarba žemdirbiui bei jo darbui būtų deramai reiškiama.
Turgelių stoka arčiau vadinamųjų miegamųjų rajonų juntama, tad niekas neprieštarautų ir jų kūrimuisi. Miestas tokioms iniciatyvoms atviras, tik viskas turėtų vykti organizuotai bei laikantis tam tikrų privalomų reikalavimų. Kaip pilietis bei miesto valdžios atstovas džiaugiuosi būsimu projektu ir nematau jokių kliūčių jam įgvendinti.
Kad Rotušės aikštėje yra ir kitų visuomenės sluoksnių interesų, niekam nekyla abejonių, todėl būtina plati diskusija ir nuoseklus planų derinimas. Apie žemdirbių diskreditavimą net užuominos negali būti, atvirkščiai, tiek miestą valdantieji, tiek žemdirbių įgaliotieji atstovai turėtų neapsiriboti tik šiuo projektu, o ieškoti kuo daugiau galimybių bendradarbiauti. Iš to nauda abipusė: miestiečiams – vietinė žemdirbių produkcija, ūkininkams – galimybė parduoti ir būti deramai vertinamiems už savo triūsą.“
Kauno miesto savivaldybės Tarybos narys Gintautas LABANAUSKAS: „Idėjų žmonėms į Rotušės aikštę pritraukti nebus per daug, o ši labai gera. Nereikėtų rūšiuoti žmonių į parduodančius medinius šaukštus ir ūkininkus, siūlančius daržoves. Galima puikiai sutarti, o aikštės įvaizdis tikrai nebus sudarkytas. Gal ne kasdien turgelis turėtų veikti, bet tam tikromis dienomis ir valandomis. Viešąsias erdves būtina naudoti bendriems reikalams, socialiniams ryšiams plėsti, o ne tik reprezentacijai.“
Mobiliųjų ūkininkų turgelių idėjos autorius, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas MACIULEVIČIUS: „Šiandien prie Kauno pilies vyksta ūkininkų turgus. Kodėl reikėtų dar vieną kurti Rotušės aikštėje, nelabai suprantu. Kauno Rotušė, jos aikštė ir prieigos yra delikatus kultūrinis darinys. Čia jau susiformavo labiau meninės tradicijos – vestuvės, muzikiniai renginiai, meno kūrinių parodos, muziejinė veikla. Buitinės kultūros tradicijoms puoselėti vertėtų paieškoti kitos vietos.
Paveldo akcentas, kadaise Rotušės aikštėje vykusių turgų priminimas, kaip nedidelė replika galėtų būti, bet nesu įsitikinęs, kad tai turėtų būti maisto produktų turgelis. Manau, kad tai pati geriausia vieta tautodailininkams, kurių kūryba užsieniečius verčia aikčioti. Žmonės, pavyzdžiui, išėję po pamaldų iš bažnyčios, turistai labiau domėtųsi tautinio meno pasiūla, kažin, ar jiems rūpėtų įgyti pusmaišį bulvių. Neatmetu galimybės tokiame turgelyje pristatyti kulinarinio paveldo gaminių. Gal keli ūkininkai tradiciniais gaminiais galėtų prekiauti. Juk garsėjame lietuviška duona, galima pasiūlyti medaus.
Mūsų, mobiliųjų turgelių, pagrindinis principas – atvažiuoti kuo arčiau vartotojo namų, kad pėstute atėjęs miestietis galėtų nusipirkti kuo daugiau jam reikalingų žemės ūkio produktų ir nereikėtų per visą miestą jų tempti.
Mobiliųjų turgelių atvykimo vietą ne miesto valdžia numato, ją renkamės mes, suderinę poreikį su vietos bendruomene. Ar vieta tinkama, su miesto šeimininkais derinama tik tada. Ne visos vietos pasiteisina, o ūkininkams visgi labai svarbu atvežtą produkciją parduoti. Kas iš to, kad jie pagal valdžios nurodymą tuščiai stovės Kauno Rotušės aikštėje?“
Kauno Rotušės ceremonmeisteris Kęstutis IGNATAVIČIUS: „Neturiu kategoriškų argumentų nei už, nei prieš. Kad ūkininkų turgeliai reikalingi – neabejotina, kur jie turi vykti – kitas klausimas. Viską turėtų lemti galimybė vieniems atvykti su produkcija ir patogiai ją pateikti, kitiems – įsigyti žemės ūkio gėrybių ir taip pat patogiai su jomis parvykti namo. Ar Rotušės aikštėje tokios galimybės yra? Pirmiausia tai jau pėsčiųjų zona, kitas dalykas, kad net aš atvykęs į darbą nelabai turiu kur pastatyti automobilį. Ypač svarbus turgelio įvaizdis. Jeigu jis ne stacionarus, tai apie estetinį vaizdą net kalbėti nėra ką. Rotušės aikštės erdvė senokai tapo kultūrine reprezentacine, o ne kasdiene buitine. Greičiausiai ir patiems ūkininkams nebūtų nei patogu, nei pelninga čia prekiauti.“