Daugumą mitinge sudarė lenkiškų mokyklų moksleiviai, taip pat dalyvavo jų tėvai bei Lietuvos lenkų politikai.
Liepos 1-ąją įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, nuo šių mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose bus stipriau mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko.
Taip pat visi šalies vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Lietuviškai bus dėstomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos programų bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtosios lenkų, rusų, baltarusių ir kitomis tautinių mažumų kalbomis, nebent moksleivių tėvai pageidautų kitaip.
Vyriausybės nutarimu, tiems mokiniams kurie lanko tautinių mažumų ar mišrias mokyklas, leista padidinti mokinio krepšelį - mokytojų kvalifikacijos tobulinimui ir papildomiems lietuvių kalbos vadovėliams įsigyti.
„Iki šiol esame neišgirsti. Lieka tik streikas!“ - nuo tribūnos skambant tokiems šūkiams, susirinkusi lenkų mažumos minia pritariamai šaukė.
„Noriu mokytis, tačiau ne taip sunkiai. Mums bus per sunku, jeigu padarys tokias sąlygas. Lietuvių kalba yra mokoma lietuviškai, kiti dalykai - lenkų kalba. Jeigu norima daryti reformas, tai tegul jas daro nuo pirmos klasės, o ne nuo vienuoliktos. Aš bandžiau laikyti tokį patį egzaminą kaip lietuvių moksleiviai, tačiau jį išlaikiau prasčiau“, - kalbėjo vienuoliktokas Marekas.
„Jau kalba ne vien lenkai, ne vien rusai. Europoje apie tai šneka su lenkų mažumomis nesusiję žmonės. Anksčiau tėvai turėjo galimybę pasirinkti, kokia kalba mokyklose turėtų būti dėstomi dalykai. Dabar Lietuvos valdžia tai panaikino. Tai čia švietimo situacijos gerinimas ar bloginimas?“ - Daukanto aikštėje susirinkusių žmonių klausė lenkų mažumą atstovaujantis Seimo narys Jaroslavas Narkevičius.
Anot Seimo nario, vienuoliktokų tėvai bei patys mokiniai galės pagrįstai kreiptis į teismą, nes negalima vienodai vertinti moksleivių žinių, kai sąlygos - skiriasi.
„Privalome išlaikyti tai, ką turime. Mes nieko nenorime daugiau, nors galėtume norėti!“ - įsiaudrinusiems lenkams aiškino Seimo narys J.Narkevičius.
Mitinge buvo perskaityta rezoliucija Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei.
„Mes, Lietuvos piliečiai, išreiškiame savo nepasitenkinimą tautinių mažumų švietimo situacija. Stengiamės atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatus, bloginančius tautinių mažumų švietimo padėtį. Mes su tuo nesutinkame, todėl esame priversti organizuoti protesto akciją“, - kalbėjo reformomis nepatenkinti moksleivių tėvai.
„Prašome artimiausioje LR Seimo sesijoje atšaukti Švietimo įstatymo punktus dėl tautinių mažumų ugdymo. Reikalaujame atsisakyti suvienodinto gimtosios lietuvių kalbos ir valstybinės lietuvių kalbos egzamino. Reikalaujame atsisakyti diskriminuojančio lietuvių mokyklų išlaikymo lenkų mokyklų sąskaita. Reikalaujame 50 proc. padidinti mokinio krepšelį“, - tokius reikalavimus šalies prezidentei D.Grybauskaitei, Švietimo ministrui G.Steponavičiui ir Seimo pirmininkei I.Degutienei pareiškė lenkų mokyklas lankančių moksleivių tėvų atstovai.
„Mes lankėme lenkų mokyklą, tačiau niekada neturėjome jokių bėdų su lietuvių kalba. Tai, kad mokykloje viskas buvo dėstoma lenkų kalba, nesutrukdė sėkmingai įstoti į universitetą ir dirbti valstybinėje institucijoje. Maža to, esame taisę lietuvių mokyklų moksleivių rašinius - buvo tiek klaidų, kad neįmanoma perskaityti. Mums lietuvių kalba buvo dėstoma aukštesniu lygiu nei lietuviškose mokyklose“, - pasakojo mitinge stovinčios Malagožata ir Beata. Mokyklinio amžiaus vaikus auginančios moterys nori, kad jų vaikai mokykloje nepamirštų gimtosios lenkų kalbos.
„Lenkų vaikai, nuvažiavę į Angliją, Norvegiją, gali susikalbėti lenkų kalba. O lietuvių mokyklas lankę vaikai - to nesugeba. Iš Panevėžio į Vilnių atvažiavę vaikai iš vis nekalba rusiškai, jau nešnekant apie lenkų kalbą“, - pasakojo renginį prižiūrintis savanoris Tadeušas. Jo nuomone, lenkų moksleiviai mokėdami daugiau kalbų yra pranašesni.
***
* Mitingas surengtas Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo iniciatyva. Mitingą remia
Lietuvos lenkų sąjunga, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, politinė partija „Rusų Aljansas".
* Švietimo ministras G.Steponavičius teigė, kad už tokių protestų slypi lenkų politikai, siekiantys savų tikslų.