Po penktadienį Vilniuje įvykusio lenkų tautinės mažumos
mitingo prieš naująjį Švietimo įstatymą, D.Tuskas paskelbė
planuojantis sekmadienį atvykti į Lietuvą.
„Tai mane labai stebina, ir ne tik stebina, bet nuvilia, nes
tikrai atrodo, kad jau peržengiamos diplomatijos ribos. Faktiškai
D.Tuskas tarsi atskuba - nors tai oficialiai nepasakyta - paremti
skriaudžiamą lenkų tautinę mažumą, nors ji nėra skriaudžiama.
Jeigu anksčiau tik užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis
(Radoslavas Sikorskis) vadovavo šitam kryžiaus karui prie Lietuvą,
tai D.Tusko kelionė lyg rodo, kad ir pati Vyriausybė mažiau ar
daugiau tam pritaria“, - BNS šeštadienį sakė K.Girnius.
„Tokiai staigiai D.Tusko kelionei šiuo metu nėra jokio
pagrindo“, - pridūrė jis.
Politologas „absoliučiai perdėtais“ pavadino Lenkijos užsienių
reikalų ministerijos pareiškimus apie lenkų asimiliaciją prieš
jų valią. Penktadienį Lenkijos Užsienio reikalų ministerija
pareiškė, kad dėl naujojo Švietimo įstatymo sunku atsispirti
įspūdžiui, kad Lietuvos lenkai asimiliuojami prieš jų valią.
Liepos 1-ąją įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, nuo šių
mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose tautinės mažumos
kalba stipriau bus mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko. Taip pat visų
Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių
kalbos ir literatūros bendrąją programą. Lietuviškai bus
dėstomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir
geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos
pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtosiomis lenkų, rusų,
baltarusių ir kitomis tautinių mažumų kalbomis, nebent tėvai ir
vaikai pageidautų kai kurių dalykų mokyti lietuviškai.
„Aš manau, kad reaguojama absoliučiai perdėtai. Bet kokios
kalbos apie galimą lenkų asimiliaciją yra prasimanymai. Reikia
žiūrėti į tą (Švietimo - BNS) įstatymą - jis nedraudžia,
pavyzdžiui, mokyti lenkų kalba, neuždaro lenkiškų mokyklų,
nenutraukia valstybės finansavimo, tik faktiškai įveda Europos
Sąjungos standartus, kad tautinių mažumų mokyklose 60 proc.
programos yra dėstoma tautinės mažumos kalba. Tai kaip galima
kalbėti apie asimiliaciją?“, - svarstė K.Girnius.
Jis pažymėjo, kad tarp Lietuvos lenkų net ir įgyvendinus
naują Švietimo įstatymą liks vyrauti jų kalba.
„Lenkai vis tiek gyvens lenkiškuose rajonuose, galės žiūrėti
lenkų televizijos tiek, kiek nori, o mokyklose vis tiek dominuojanti
bus lenkų kalba tiek pamokose, tiek turbūt ir moksleiviams
bendraujant. Niekas to nedraus“, - pabrėžė politologas.
Jo vertinimu, Lietuvai gali būti priekaištaujama nebent dėl to,
kad tautinės mažumos anksčiau nepradėtos stipriau mokyti lietuvių
kalbos. Politologas atmeta Lenkijos URM priekaištus Lietuvai, kad ši
esą nediskutuoja su tautinėmis mažumomis jų pasiūlymų.
„Aš manau, kad jie interpretuoja dialogą kaip Švietimo
įstatymo įvedimo įšaldymą. Aš manau, kad Lietuva šito nedarys,
ji neturėtų daryti. Galima diskutuoti, galima dar šį tą
pakoreguoti. Gal dar kokius vienerius metus būtų galima atidėti tų
(lietuvių kalbos) egzaminų suvienodinimą. Bet jei aiškina
švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, kad gavus tuos
pačius pažymius lietuviui ir lenkui, skaičiuosis daugiau lenkui,
tai reikėtų žiūrėti į smulkmenas. Aš iš principo nesu prieš
kompromisus ir nuolaidas, bet įstatymas turi būti įgyvendinamas
dabar, o ne įšaldomas. Ir kad jis būtinas, man nėra jokių
abejonių“, - sakė politologas.