42 metų A.Giedrikas, galima sakyti, pusiau vilnietis. Du kartus per savaitę jis į sostinę veža savo ekologiniame ūkyje užaugintas daržoves.
Vilniuje ūkininkas su žmona Daiva iš Kiršonių kaimo netoli Biržų ekologiškai užaugintomis daržovėmis įvairiose vietose prekiauja jau aštuonerius metus. Jis gerai žino vilniečių poreikius, kokias daržoves miestiečiai labiau mėgsta, kurios mažiau patinka.
A.Giedrikui sostinėje teko susipažinti ir su pernelyg uoliais policininkais. Nors turėjo leidimą prekiauti Senamiestyje, jie ūkininką kelias valandas laikė uždarę komisariate.
Tymo turguje užvakar prekiavęs A.Giedrikas vos spėjo suktis. Prie jo paviljono vis rikiavosi pirkėjai. Vis dėlto ūkininkas pastebėjo, kad vilniečiai jau ir patys nevengia kišti rankų į žemę, supratę, jog pačių užaugintos daržovės daug vertingesnės nei iš parduotuvės.
– Kurių daržovių derlius šįmet geras, o kurių vilniečiams gali tekti paieškoti? – pasiteiravo A.Giedriko „Sostinė”.
– Prastai šiais metais užderėjo bulvės. Anksti jas pradėjo pulti kolorado vabalai. Tręšdami mes nenaudojame jokių chemikalų, tad bulvių derlius sumažėjo perpus.
Apsiginti nuo kenkėjų neturėjome jokių vaistų. Juk naudojame tik biologinius preparatus.
Visai nepavyko užauginti žiedinių kopūstų ir brokolių. Juos taip pat apniko kenkėjai, išgraužė kopūstų šerdis. Lapai užaugo, o galvų nesusuko.
Sunku buvo užauginti baklažanus. Jų šiltnamiuose nebeturime. Prastai derėjo agurkai, nes pavasarį buvo daug šaltų naktų. Nešilta buvo ir vasarą.
Šiemet ilgiau nepritrūksime morkų. Daugiau jų pasėjome, neprastai ir užaugo.
– Kodėl jūs daržoves du šimtus kilometrų vežate į Vilnių? Ar aplinkiniuose miestuose – Biržuose, Panevėžyje, Utenoje – nėra pirkėjų?
– Šiuos miestus aš pavadinčiau kaimietiškais. Juose žmonės daržovių prisiaugina patys arba jų jiems atveža kaimuose gyvenantys giminės, artimieji.
Aišku, yra pirkėjų, atvažiuojančių į mūsų ūkį iš Biržų, Pasvalio. Bet jų nedaug.
Mes net vilniečiams siūlome apsilankyti mūsų ūkyje. Norime, kad pirkėjai patys pasižiūrėtų, kaip auga daržovės, įsitikintų, kad nenaudojame chemijos, nesame perpardavėjai.
Miestiečiams kartais gal sunku paaiškinti, kad rikiuodami darbus turime būti tikslūs kaip laikrodžiai. Štai nukasėme bulves ir iš karto turime žaliąsias trąšas pasėti. Tai – garstyčios, kurios yra ir dirvos antiseptikas.
– Prie jūsų paviljono rikiuojasi eilė. Ar vilniečiai pamišę dėl ekologijos?
– Ne, nepamišę. Jie tik pajuto skirtumą tarp vakar nuskintų ir šiandien į turgų atvežtų pomidorų ir tų, kurie nežinia kiek dienų pragulėjo parduotuvės sandėlyje ir tik po to pakliuvo ant prekystalio.
Vilniečiai suprato, kad vertingesnės tos daržovės, kurios nėra vežtos tūkstančius kilometrų, nemėtytos, nešaldytos.
Aišku, sostinės gyventojai kreipia dėmesį ir į ekologiją. Bet pirmiausia jiems svarbu daržovių šviežumas, kvapas, skonis.
– Kurias daržoves vilniečiai labiausiai mėgsta, greičiausiai išperka?
– Vilniečiai viską valgo, o labiausiai domisi naujovėmis. Užauginame naujų rūšių salotų, atvežame – ir jas iš karto išperka. Pastebėjau, kad vienais metais paklausesnės vienos daržovės, kitais – kitos.
Gali būti, kad tai priklauso nuo televizijos laidų, straipsnių spaudoje. Pasiskaito žmonės, įsitikina, kad daržovė naudinga organizmui, ir puola pirkti.
Kol kas šiemet mažiau perka bulves. Bet tai natūralu. Bulvių sezonas dar neprasidėjo. Pirkėjams vis dar labiau patinka žalumynai, salotos.
– Ar įmanoma atskirti gerą daržovę nuo tos, kuri užauginta gausiai tręšiant trąšomis?
– Iš akies atskirti ekologišką daržovę nuo tos, kuri užauginta tręšiant, neįmanoma.
Kai kurie žmonės sprendžia iš to, po kiek laiko ji ima pūti. Bet pūti daržovė gali ne tik dėl to, kad ji sena. Tai priklauso ir nuo gamtos sąlygų. Jei daug lijo, daržovė greičiau suges.
Geriausi tyrėjai – liežuvis ir nosis. Daržovė turi kvepėti.
Mes niekada neparduodame tris dienas pavežiotų salotų. Jeigu nepardavėme, krauname į komposto krūvą.
– Ar pastebėjote, kad per sunkmetį ir po jo žmonės perka mažiau?
– Be abejo. Net vilniečiai ėmė ieškoti žemės lopinėlio, kad patys galėtų užsiauginti daržovių.
Kai pasišneku su jais, išgirstu ir prisipažinimų. Žmonės sako supratę, koks sunkus darbas auginti daržoves, kad ne visada pavyksta jas užauginti. Reikia ne tik žinių, bet ir praktikos. Ne viską, kas rašoma knygose, įmanoma pritaikyti.
Juk skirtingose žemėse tos pačios daržovės skirtingai ir auga. Jeigu pomidorai gražūs Biržuose, dar nereiškia, kad tokie pat užderės Vilniuje.
– Vilniuje prekiauja ne vienas Biržų krašto ūkininkas. Biržiečiai okupavo sostinę?
– Žemė Biržų krašte gera, todėl čia paplitusi ekologinė daržininkystė. Bet ne visiems sekasi. Ne visi turi jėgų ir sveikatos, kad verstųsi ekologine žemdirbyste.
Biržiečių Vilniuje daug, nes čia yra pakankamai turgaviečių ūkininkams. Blogai tik tai, kad kontrolės jose trūksta.
Pasitaiko jose sukčiaujančių. Sako, kad parduoda lietuviškas daržoves, nors iš tikrųjų tai – atvežtinės. Tai – pats baisiausias dalykas.
Iš užsienio atvežtose daržovėse, vaisiuose chemijos tikrai daugiau. Juk sodai kai kuriose šalyse purškiami po 25 kartus per sezoną, o Lietuvoje – tik 12–13 kartų. Ką tai reiškia, galima įsitikinti patyrus, kad obuolį galima išlaikyti iki naujojo derliaus?