Bet net jei čempionatas baigsis taip, kad ir pačios drąsiausios lietuvių svajonės virs tikrove, euforija ilgai netruks. Galima lažintis, kad po šventės lauks panaši į pagirias būsena.
Viešbučių savininkai niurzgės, kad turistų atvyko gerokai mažiau, nei jiems kas nors žadėjo, ir ne tik nieko nepavyko užsidirbti, bet dar ir būta nuostolių. Kavinių ir barų savininkai bambės, kad per čempionatą mažai išgerta alaus ir suvalgyta keptos duonos.
Arenos bus per didelės ir jų pastatyta per daug. Per brangiai kainavo statybos ir dar neaišku, kiek pinigų išvogta. Neaišku, ką su tomis arenomis daryti pasibaigus čempionatui.
Be to, jos dar ir negražios, neoriginalios, nukopijuotos nuo amerikiečių, ne ten, kur reikia, pastatytos ir jas projektavo bei statė ne tie, kurie moka tai daryti. Geriau jau nieko nedaryti.
Bet taip bus tik kitą dieną po čempionato. O šiandien tęsiasi šventė ir didžiausia Lietuvos viltis – krepšinio čempionatas.
Tik ar tikrai Lietuva – tokia beviltiška skylė, kurioje nėra nieko gero, išskyrus krepšinį?
Žvelgiant europiečių akimis, greičiau priešingai – galima pamanyti, kad gerokai avansu į ES priimtą Lietuvą lydi lietuvio protui visiškai nesuvokiama sėkmė. Pasirodo, net pernai, kai šalis dar sunkiai kapstėsi iš krizės, toliau sėkmingai vijomės ES vidurkį skaičiuojant bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui.
„Eurostat” duomenimis, pernai Lietuvos BVP vienam gyventojui, pašalinus kainų skirtumus tarp šalių, sudarė 58 proc. ES vidurkio ir buvo net 5 proc. didesnis nei 2009 metais. Sunku suprasti, kodėl šiuos skaičius, galėjusius pakelti pavydžiai į turtingesnes šalis besidairančių lietuvių nuotaiką, visiai ignoravo finansų analitikai.
Galima abejoti šios statistikos tikslumu, bet vargu ar verta į ją numoti ranka. Jei skaičiuojant Lietuvos BVP būta paklaidos, „Eurostat” panašiai turėjo apsirikti ir vertindama kaimyninių šalių turtingumą.
Palyginti su kaimynais, atrodome neprastai – latvius (52 proc.) lenkiame maždaug tiek, kiek atsiliekame nuo estų (65 proc.). Estija vos lenkia Vengriją (64 proc.), kiek daugiau Lenkiją (62 proc.), o mes šiek tiek atsiliekame, bet neesmingai. Bent jau Rumunijos (45 proc.) ir Bulgarijos (43 proc.) atsilikimas nuo Lietuvos gerokai ryškesnis.
Aišku, ketvirtoji vieta nuo galo tarp ES šalių neatrodo pergalingai, ypač apskaičiavus, kad turtingiausi Europoje liuksemburgiečiai (283 proc. ES vidurkio) pagal BVP rodiklį mus lenkia net daugiau nei penkis kartus. Dar smarkiai nuo mūsų atsiplėšę olandai (134 proc.), austrai (125 proc.), danai (125 proc.)ir kiti Europos turtuoliai.
Tačiau stojant į ES Lietuvos BVP vienam gyventojui nesiekė nė 40 proc. ES vidurkio. Vadinasi, „Eurostat” duomenimis, vejamės Europą, tik patys kažkodėl tuo netikime.
Gal iš Briuselio atkeliaujantį optimizmą užgožia, pavyzdžiui, iš Pagėgių ateinančios žinios, kad kaip niekada daug – jau net du trečdalius mokinių teks nemokamai maitinti, nes jie yra socialiai remtini?
Bet vis tiek faktas, kad Lietuva turtėja. Žurnalas „IQ” suskaičiavo pinigus svetimose piniginėse ir paskelbė 50 turtingiausių Baltijos šalių piliečių sąrašą. Totalus lietuvių dominavimas! Čia jau tikrai ir estams smarkiai nušluostėme nosį.
Daugiau nei pusė turtingiausiųjų sąraše lietuviai. Jų net 29.
Milijardierių, skaičiuojant litais, pavyko rasti tik Lietuvoje. Mūsų tautiečiai užima pirmąsias keturias didžiausių turtuolių pozicijas, latviui, Ventspilio merui A.Lembergui palikdami tik kuklią penktąją vietą. Pirmajame Baltijos turtuolių dešimtuke – net 8 lietuviai.
Tikrai ne vien krepšiniu Lietuva turtinga. Bėda ta, kad lietuviai vis dar niekaip neišmoksta džiaugtis pinigais svetimoje piniginėje.