"Yra
išsiskyrusios Žemės ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos
nuomonės ir Europos reikalų departamento. Yra nuomonė, kad reikia keisti
Konstituciją, įvesti konstitucinę pataisą, o mūsų nuomonė - kad iš
tikrųjų šios konstitucinės pataisos nereikia daryti", - pirmadienį po
Vyriausybės pasitarimo, kuriame svarstytas klausimas dėl draudimo
užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės pereinamojo
laikotarpio teisinio reglamentavimo, sakė žemės ūkio ministras Kazys
Starkevičius.
Jo vertinimu, užtenka pavasarį Seimo priimtos rezoliucijos ir Europos Sąjungos teisės aktų viršenybės
"Kodėl manome, kad nereikia? Nes sutartis yra numatyta 7+3 (metų
pereinamasis laikotarpis, - ELTA). Mes paprašėme Europos Komisijos ir
pratęsė dar trejiems metams (draudimą įsigyti žemę užsieniečiams -
ELTA), tai šiuo atveju, kaip yra numatyta reglamentuose, viršenybę turi
Europos teisės dokumentai. Tai mums ir yra tas 10 metų laikotarpis,
Konstitucijos keisti nereikia", - kalbėjo K. Starkevičius ir atkreipė
dėmesį, jog svarbus motyvas yra nelygiavertė Lietuvos ir užsieniečių
ūkininkų perkamoji galia.
Pasak jo, Vyriausybės pasitarime
nutarta pasikonsultuoti su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu bei
kitais komitetais ir tada apsispręsti. Šiuo metu užsieniečiai Lietuvoje
negali įsigyti žemės, tačiau ne paslaptis, kad neretai tai jie padaro
per statytinius.
Teisingumo ministras R. Šimašius sako
pritariantis daugumos teisininkų nuomonei, kad reikalingi įstatymų
pakeitimai, siekiant aiškumo reikėtų priimti konstitucinę pataisą.
"Kaip liberalų deleguotas ministras galiu pasakyti, kad taip, manau,
kad reikėtų leisti pardavinėti ir užsieniečiams, tai yra galiausiai ir
užsienio investicijų pritraukimo priemonė. Kita vertus, yra klausimas,
ar šiandien įstatymai leidžia tai daryti. Ir čia nuomonės yra grynai
teisės traktavimo aspektai. Norint išvengti didelių neaiškumų, reikia tą
klausimą derinti su Seimo vadovybe", - klausiamas, ar linkstama link
to, jog užsieniečiams būtų galima nelaukiant trejų metų pereinamojo
laikotarpio pardavinėti žemę šiuo metu, sakė R. Šimašius.
Premjeras Andrius Kubilius teigė manąs, kad, jeigu iškils būtinybė, teisinė bazė gali būti keičiama.
"Susiduriame su ta problema, kad teisininkai turi ganėtinai skirtingas
nuomones. Išties Seimas aiškiai priėmė deklaraciją, kuria patvirtino
nuostatą, kad žemės pardavimas užsieniečiams, gavus Europos Komisijos
leidimą, jis buvo gautas pavasarį, yra sustabdytas dar trejiems metams.
Tačiau kad nekiltų kokių nors dviprasmybių interpretuojant teisės
normas, šiandien sutarėme, kad surengsime konsultacijas su Seimo
vadovybe, frakcijomis. Ir jeigu matysime, kad reikia imtis papildomų
teisinių veiksmų keičiant įstatymus, mes esame pasiruošę tai padaryti", -
kalbėjo Ministras Pirmininkas.
Gegužę Seimas, "siekdamas
teisinio tikrumo ir aiškumo", pareiškė, kad draudimas užsieniečiams
įsigyti žemės ūkio paskirties ir miško žemę tebegalioja.
Tai skelbia Seimo priimta rezoliucija "Dėl draudimo užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties ir miško žemę".
Seimas savo rezoliucijoje primena, kad 7 metų pereinamasis laikotarpis
Europos Komisijos 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu yra pratęstas iki
2014 m. balandžio 30 d.
Šių metų pradžioje Lietuva kreipėsi į
Europos Komisiją dėl žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės pardavimo
užsienio piliečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo Lietuvoje dar
trejiems metams. Europos Komisijai patenkinus šį prašymą, užsieniečiai
Lietuvoje žemės negali pirkti iki 2014 metų pavasario.