Viešai išplatintame pranešime jis atkreipė dėmesį, kad
Lietuva atliko parlamentinį tyrimą, atskirą tyrimą vykdė
prokuratūra, o Europos Tarybos Komitetui prieš kankinimus ir kitokį
nežmonišką, žiaurų ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) buvo
leista aplankyti vietas, kurios įvardytos parlamentinio tyrimo
išvadose.
„Vis dėlto esminiai klausimai apie tai, kada ir kiek
CŽV naudojo šią infrastruktūrą, lieka neatsakyti“, - sakoma
komisaro išplatintame pranešime.
JAV žiniasklaidoje 2009 metais pasirodžius informacijai apie
galimą Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo egzistavimą,
Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu surinkti duomenys
parodė, kad su CŽV susiję orlaiviai 2002-2005 metais leidosi
Lietuvoje. Apie galimus kalinius jokios informacijos nesurinkta.
Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti.
Vienos iš „patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro
apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido
atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir
naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra“, teigiama išvadose. Nors
tiesiogiai neįvardijama, šiuo atveju minima bazė Antaviliuose,
netoli Vilniaus.
Po parlamentinio tyrimo prokurorai pradėjo atskirą tyrimą, bet
šiemet sausį jį nutraukė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad pranešimus apie
kalinius, jei tokių Lietuvoje buvo, gali komentuoti tik JAV pusė.
T.Hammarbergo pranešime nurodoma, kad Lenkijoje slaptas
CŽV sulaikymo centras buvo atidarytas 2002 metų gruodžio 5 dieną,
o jį uždarius 2003 metų rugsėjį iškart buvo atidarytas toks
kalėjimas Rumunijoje.
Pareiškimą komisaras išplatino minint 10 metų sukaktį po 2001
metų Rugsėjo 11-osios išpuolių, po kurių JAV paskelbė apie
„karą prieš terorizmą“.