Kuo Kauno rajonas patrauklus gyventi ir investuoti? Apie tai – pokalbis su rajono meru Valerijumi Makūnu.
– Ar Kauno rajono savivaldybės panaikinimas tikrai buvo prasta idėja? Gal taip buvo galima sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigų?
– Tikrai yra daug svarbesnių reikalų negu naujų administracinių vienetų kūrimas, nes tai brangiai kainuoja. Kone 99 proc. apklausoje dalyvavusių mūsų rajono gyventojų pareiškė, kad juos tenkina dabartinis administracinis suskirstymas.
Ateityje toks projektas įmanomas, bet reikia atsiklausti žmonių nuomonės, viską gerai apgalvoti ir pasiruošti. Kauno rajonas yra vienas iš nedaugelio šalyje, neturinčių savo administracinio centro. Tačiau tai nėra trūkumas efektyviai veikti visai savivaldai.
Pagrindinis akcentas žmonių gyvenimo kokybei pagerinti yra bendruomenių ir savivaldos stiprinimas seniūnijose.
– Mėgstate pasigirti, jog net nuosmukio metais kai kurie Kauno rajono rodikliai atrodo labai patraukliai.
– Gyventojų skaičius Kauno rajone nuosekliai ir stabiliai auga – natūralus gyventojų prieaugis yra teigiamas. Trejus metus iš eilės didėja gimstamumas. Pernai pasaulį išvydo daugiau kaip 1000 naujagimių ir šiuo požiūriu pasiekėme 2006 metų lygį.
Veiklą pradėjusios naujos įmonės trejus metus savivaldybei nemoka žemės nuomos ir turto mokesčių. Verslo liudijimas kainuoja 120 litų per metus ir tai yra pigu. Per ketverius metus įmonių skaičius rajone padidėjo beveik 400, todėl dabar užregistruota jau 1700 veikiančių bendrovių.
Neuždarėme nė vienos bibliotekos, išliko mokyklos, kultūros centrai. Sodininkų bendrijos pakaunėje virto šiuolaikiškomis gyvenvietėmis, bet tai ir mūsų nuopelnas – didžiules investicijas skiriame infrastruktūrai, be kurios neįmanoma plėtra, gerinti.
Niekas nevažiuotų gyventi, jeigu nebūtų palankios įsikurti aplinkos. Jei žmonių daugėja, vadinasi, jiems patogu gyventi Kauno rajone.
– Išvardijote daug nuopelnų, bet kokia kaina tai padaryta? Rajono skolos siekia 30 mln. litų – tai gerokai daugiau negu Alytaus ar Marijampolės miestų skolos. Kodėl susidarė tokios didelės skolos ir kaip ketinate jas mažinti?
– Skolas nuolat mažiname. Skolintis nėra blogai, tačiau reikia gerai pamatuoti, ar sugebėsi gautus pinigus grąžinti.
Visos Kauno rajono paimtos paskolos panaudotos infrastruktūrai plėsti, nepravalgytas nė vienas litas. Skyrėme 2,4 mln. litų oro uosto plėtrai, Ringauduose statome mokyklą, jos statybos kaina siekia 15 mln. litų. Ar tai nereikalingi projektai?
Garliavos sporto kompleksui statyti iš valstybės investicijų programos gavome tik 2,6 mln. litų, o buvo žadėta skirti beveik 7 mln. litų.
– Tačiau rajono plėtrai daug įtakos turi jo buvimas šalia didelio miesto – Kauno.
– Žinoma, tačiau tai natūralus dalykas. Žmonės nori gyventi ramioje ir gražioje aplinkoje netoli miesto, tačiau jiems būtina sudaryti palankias sąlygas. Esame atviri Kaunui, jo įmonėms. Taip ir mes prisidedame prie miesto plėtros, darbo vietų kūrimo.
Reikia galvoti apie tiltų tiesimą, o ne apie tvorų tvėrimą – taip įsivaizduoju santykius su Kauno miestu.
– Daugeliui žmonių Kauno rajonas siejasi su Karmėlava, čia veikia oro uostas, laisvoji ekonominė zona, planuojama steigti viešąjį logistikos terminalą ir galbūt tiesti europinės vėžės geležinkelio atšaką. Karmėlava galbūt greitai susijungs su miestu. Ar galima gyvenvietę vadinti geriausių perspektyvų Kauno rajone turinčia vietove?
– Karmėlava yra visos Lietuvos logistikos centras, kuriam valstybė taip pat skiria solidžių investicijų, tačiau gerų plėtros galimybių yra ir kitose vietovėse. Sparčiai aktyvėja veikla Kumpių kaime, šalia automagistralės Kaunas–Klaipėda. Šioje vietoje jau įsikūrė gausybė didelių įmonių. Smagu, kad verslui tokia aplinka patinka.
Kita vertus, visame Kauno rajone viskas nėra labai lengva ir gražu. Žmones slegia vandentvarkos tinklų pertvarkos procesas, rūpesčiai dėl vandens kokybės, trūksta nuotekų tinklų. Savivaldybės vadovų noras – padėti žmonėms kuo greičiau išspręsti iškilusius sunkumus.