„Tikrai ne kas dieną Lenkijos premjeras kalba nuo altoriaus. Bet tokia proga yra tinkama“, - pasakė D.Tuskas, kurį po pamaldų sausakimšoje Šv.Teresės bažnyčioje Vilniaus centre kunigas pakvietė pasakyti kalbą.
D.Tuskas į Lietuvą atvyko po šią savaitę vykusių protestų Vilnijos lenkų mokyklose. Buvo protestuojama prieš tai, kad šiose mokyklose, kuriose iki šiol lietuvių kalba skambėjo tik lietuvių kalbos pamokose, lietuviškai būtų mokoma daugiau dalykų. Dauguma pamokų ir toliau liktų lenkiškos.
Pasisakyme, sakytame lenkiškai be vertimo į kitas kalbą, D.Tuskas kelissyk minėjo apie tai, kaip prieš 20 metų kūrėsi Lietuvos ir Lenkijos valstybės, taip pat nuolat pabrėžė, kad abi šalys yra Europos Sąjungoje.
Susirinkusiųjų ilgi plojimai pasigirdo kalbos gale, kai D.Tuskas pradėjo deklaruoti paramą lenkų mažumai.
„Lenkijos santykiai su Lietuva bus tiek geri, kiek bus geri Lietuvos santykiai su Lenkijos mažuma“, - šį pareiškimą sekė ovacijos. D.Tuskas sakė sekmadienį ryte susitikime su premjeru Andriumi Kubiliumi susidaręs įspūdį, kad šis tai supranta.
Su premjeru buvo sutarta „sudaryti darbo grupę aukščiausio lygio, kuri dirbtų, kad dar šį rudenį teisės ir galimybės nebūtų panaikintos“, sakė premjeras.
„Lenkų švietimo reikalai bus nuolatinio Lenkijos vyriausybės dėmesio centre“, - susirinkę lenkai plojo ir šiai jo minčiai.
Plojimai pasigirdo ir D.Tuskui pasakius, jog „Lenkija visada santykiuose su Lietuva aukštai kėlė lenkų mažumos reikalus“.
Jis deklaravo, kad vietos lenkai „būti sudėtine dalimi Lietuvos, bet sustiprinti ir išlaikyti lenkiškumą“.
„Būdami Europoje norime naudotis teisėmis, kurios sukurtos prieš šimtmečius“, - sakė D.Tuskas iš altoriaus.
Pasitiko varpais ir plojimais
D.Tuskas sekmadienio ryte iš Varšuvos nuskrido tiesiai į Palangą, kur susitiko su ten viešinčiu A.Kubiliumi. Po to jis išskrido į Vilnių. Prie Aušros vartų D.Tuskas nuvyko tiesiai iš oro uosto. Apie 13 val. 10 min. išlipęs iš automobilio jis, lydimas Lenkijos ambasadoriaus Vilniuje, nuėjo link Aušros vartų koplyčios lango, per kurį matosi Švč.Marijos paveikslas. Prie jo kartu su ambasadoriumi persižegnojo.
Išsyk po to ėmė skalambyti šalia esančios Šv.Teresės bažnyčios varpai. Varpų skambesio lydimas D.Tuskas, lydimas gausios žurnalistų ir kitų gausos nuėjo į šią bažnyčią.
Didžiulė bažnyčia buvo sausakimša - kartu su Lenkijos premjeru susirinkę melstis žmonės buriavosi net ant laiptų prie bažnyčiosįėjimo. Išvydę D.Tuską, jie ėmė ploti.
D.Tuskui įžengus į šventovę, pasigirdo iškilmingas choras ir ėmė gausti vargonai, o tikinčiųjų minia - ploti. Išsipuošusio bažnyčios kunigo D.Tuskas buvo nulydėtas į patį bažnyčios priekį, prasidėjo pamaldos lenkų kalba.
Pamaldos už bendrumą, ne skirtumus
Pamaldas kunigai sakė laikantys už tai, kas lietuvius ir lenkus sieja, o ne tai, kas skiria. Pamaldų metu ant altoriaus stovėjo D.Tusko klebonui įteikta dovana. Keturkampė balta dežutė buvo atsukta Lenkijos herbu į tikinčiuosius.
Pamokslą sakęs benardinas vienuolis, habilituotas mokslų daktaras, Stanislavas Kočvara lygino, kad Lietuva ir Lenkija yra Kristaus sutuokta kaip Jogaila ir jo lenkė žmona karalaitė Jadvyga. Jis sakė, kad nei Lietuva, nei Lenkija neišmano istorijos, ilgame pamoksle kalbėjo apie tautų bendrumą.
Lenkiškai sakytą pamokslą S.Kočvara baigė pakartodamas popiežiaus Jono Pauliaus II mintį lietuviškai ir
lenkiškai.
Po pamaldų D.Tuskas pirmasis priėmė ostiją. Po to jis atsiklaupė, trumpai pasimeldė nejudindamas lūpų ir persižegnojo.
Išėjęs iš bažnyčios D.Tuskas niekur neskubėjo.
Apsaugos atvestas iki automobilio, jis visiems pasuko į šoninę gatvę, kur pabendravo su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiu Voldemaru Tomaševskiu bei streikuojančių mokinių pirmininku. Eismą sulaikiusi policija buvo nustebusi, ką daryti, todėl Aušros vartų apylinkėse nutįso automobilių kamštis.
D.Tuskui grįžtant link automobilio, pro apsaugą link jo prasiveržė lenkė moteris, kurios jis linksėdamas išklausė. Lenkijos premjeras akivaizdžiai nenorėjo skubėti – jis sulėtino žingsnį, apsidairė, po to tiesiog priėjo prie susirinkusių žmonių ir ėmė bendrauti. Tai truko keliasdešimt minučių.
Galų gale D.Tuskui sėdant į automobilį, moteris lenkiškai šūktelėjo: „Dėkojame!“.
„Tai aš dėkoju“, atsakė premjeras. Jo apsilankymas Vilniuje truko 1 val. 20 minučių.
A.Kubiliaus ir D.Tusko susitikime – susitarimas steigti darbo grupę dėl švietimo įstatymo
Sekmadienį ryte D.Tuskas kelias valandas už uždarų durų bendravo su šalies ministru pirmininku A.Kubiliumi.
Po susitikimo A.Kubilius žurnalistams sakė, kad ekspertai nagrinės tiek Lenkijos lietuviams, tiek Lietuvos lenkams rūpimus klausimus. Tačiau Vyriausybės vadovas pridūrė, jog Lietuvoje neketinama keisti naujojo Švietimo įstatymo, kurį kritikavo lenkų politikai.
„Darbo grupė pradės nuo švietimo klausimų, dalykų, kurie kam nors kelia neaiškumo vienoje ar kitoje pusėje. Mes turime nerimo dėl to, kad Lenkijoje uždaromos dar dvi mažos lietuviškos mokyklos, lenkų tautinė mažuma turi nerimo dėl naujojo Švietimo įstatymo, nors ir čia turėjome progą gana nuosekliai išaiškinti, kaip palaipsniui ir lanksčiai jis bus įgyvendinamas“, - žurnalistams sakė A.Kubilius.
Jis skundėsi, kad Lietuvos ir Lenkijos santykių politizavimas daro žalą Punsko lietuviams.
Bendroje spaudos konferencijoje Palangoje D.Tuskas sakė, kad politikai sutarė, kad „joks politikas neturėtų išnaudoti savo naudai tų problemų, su kuriomis šiandien turime reikalą".
"Švietimo įstatymas įveda naujus sureguliavimus ir tie sureguliavimai sukelia nuogąstavimus ir nerimą tarp Lietuvoje gyvenančių lenkų. Svarbu atkreipti dėmesį į tautinių mažumų jautrumą, nuogąstavimą", - sakė D.Tuskas.
Tačiau kartu jis pabrėžė, kad lenkams Lietuvoje valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas yra ne mažiau svarbus nei geros lenkų kalbos žinios.