„Pabrėžčiau du jo pasisakymus. Tai visų pirma labai tvirtas ir
aiškus pasakymas, kokio seniai nesame girdėję iš Lenkijos vadovų
- kad Lietuvoje gyvenantys lenkų kilmės Lietuvos piliečiai turėtų
gerai mokėti ne tik lenkų, bet ir valstybinę kalbą. Iš tiesų,
mes to ir siekiame. Tenka tiktai apgailestauti, kad to nesupranta kai
kurie lenkų kilmės politikai, veikiantys čia, Lietuvoje“, -
pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė A.Kubilius.
„Lygiai taip pat reikšmingas ir vertingas premjero D.Tusko
pasakymas, kad tautinių mažumų klausimų atskiri politikai
neturėtų naudoti savo asmeninei politinei naudai. Tai manau, kad
irgi taikytina ne vienam politikui, veikiančiam tiek Lietuvoje, tiek
ir Lenkijoje“, - kalbėjo Lietuvos premjeras komentuodamas sekmadienį
Palangoje įvykusį susitikimą su Lenkijos Vyriausybės vadovu.
Pasak jos, svarbiausias D.Tusko vizito rezultatas yra tai, kad
Lietuvos lenkų sąjunga po jo paragino nutraukti moksleivių streiką
lenkiškose Vilniaus krašto mokyklose.
Tuo tarpu Vilniaus Aušros vartuose D.Tusko išsakytas mintis, kad
Lietuvos ir Lenkijos santykiai priklausys nuo Lietuvos santykių su
lenkų mažuma, A.Kubilius pavadino natūraliu ir atspindinčiu
realią situaciją. Tačiau premjeras pažymėjo, kad šis pasakymas
„formuoja gana didelę atsakomybę lenkų tautinei mažumai,
gyvenančiai ir veikiančiai čia, Lietuvoje“. Jis šiuos santykius
palygino su Lietuvos siekiu siekti bendradarbiavimo su Rusija.
„Geri santykiai, pavyzdžiui, Lietuvos su Rusija, ko mes
nuosekliai siekiame, priklauso ir nuo to, kaip elgiasi Rusijos
vadovybė. Lygiai taip pat Lietuvos valdžios santykiai lenkų tautine
mažuma yra dviejų partnerių santykiai ir kartais labai didele
dalimi priklauso ir nuo to, kaip elgiasi kai kurie politikai,
bendruomenės vadovai, atstovaujantys lenkų tautinei mažumai. Aš
vertinu, kad mes iš tiesų siekiame atviro dialogo ir siekiame
spręsti įvairias problemas, kurios rūpi lenkų tautinei mažumai“,
- teigė didžiausiai valdančiajai konservatorių partijai
vadovaujantis ministras pirmininkas.
Pasak jo, sutarimas su D.Tusku atnaujinti ekspertų grupių darbą
nagrinėjant įvairius lenkų ir lietuvių tautinių mažumų
klausimus Lenkijoje ir Lietuvoje leis dalintis objektyvia informacija.
„Mes manome, kad tai instrumentas pasikeisti tarp Vilniaus ir
Varšuvos objektyvia informacija, nes kartais matydavome, kad ir
Lenkijos sostinėje tiesiog trūksta objektyvios informacijos. Labai
dažnai apie įvairius mūsų sprendimus būdavo sprendžiama tik
pagal įvairius mitingus“, - teigė A.Kubilius.
Tačiau jis pakartojo, kad lenkų tautinę mažumą ir jai
atstovaujančius politikus piktinančio naujojo Švietimo įstatymo
nesvarstoma keisti.
„Antras dalykas, ką ne vieną kartą sakiau, nesvarstome
įstatymo keitimo, tačiau, kaip įstatymas bus įgyvendinamas,
kokiais etapais ir kokiais būdais, mes iš tikrųjų esame
pasiruošę atvirai svarstyti“, - teigė jis, pridūręs, kad jau ir
taip yra imtasi „daug priemonių, kad lenkų tautinei mažumai, ir jų
mokykloms būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos“.
Lenkų politikai Lietuvoje kritikuoja naująjį Švietimo
įstatymą, kuriuo plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba
tautinių mažumų mokyklose ir 2013 metais ketinama suvienodinti
lietuvių kalbos egzaminą lietuviams ir tautinėms mažumoms. Iki
šiol lenkai beveik visus dalykus Lietuvoje galėjo mokytis gimtąja
kalba ir laikydavo lengvesnį lietuvių kalbos egzaminą.
Po praėjusį penktadienį Vilniuje įvykusio lenkų politikų
mitingo bei paskelbtų ketinimų masiškai nelankyti pamokų į
Lietuvą sekmadienį aiškintis situacijos netikėtai atvyko Lenkijos
premjeras.
Anot Lietuvos pareigūnų, naujasis Švietimo įstatymas yra iš
esmės analogiškas galiojančiam Lenkijoje - Lenkijos lietuviai jau
daug metų dalį dalykų mokosi lenkų kalba ir laiko vienodą lenkų
kalbos egzaminą su etniniais lenkais.
Anot PAP naujienų agentūros, R.Sikorskis pabrėžė, kad
„Lietuvos valdžia turėtų pradėti dialogą su lenkų mažuma, nes
Lenkija nori, kad Lietuva būtų laikoma valstybe, kuri gerbia
tautinių mažu,ų įstatymus“.
Tuo tarpu Lenkijos Seimo pirmininkas Grzegorzas Schetyna pareiškė, kad sprendimas įkurti dvišalę
darbo grupę analizuoti tautinių mažumų švietimo klausimus
dvišaliams santykiams suteikė „naują kokybę“.