Tad viskas priklauso nuo to, koks pastarojo požiūris ir galimybės gelbėti laukus nuo užpelkėjimo. Vieni imasi konkrečių darbų, o kiti nesuka dėl to galvos, mat žemė dažniausiai ne sava, o nuomota, tad kiek pasinaudojus galima jos tiesiog atsisakyti ir vietoj pievos savininkui grąžinti „džiungles“ su visa ten besiveisiančia gyvūnija...
Pievą pavertė varnalėšų plantacija
Pašešupių kaime (Marijampolės sav.) gyvenantis Gediminas Šeškevičius turimą pustrečio hektaro sklypą prieš porą metų išnuomojo Užgirių žemės ūkio bendrovei. Tai buvo šienaujama pieva, kur Šeškevičiai ganydavo karvutę, prasiplėštame plotelyje užsiaugindavo bulvių bei kitų daržovių. Sušlubavus sveikatai, savo žemę nutarė išnuomoti bendrovei. Su Užgirių ŽŪB vadovu Rymantu Sinkevičiumi 2009 m. rugsėjo 23 d. sudarė privačios žemės nuomos sutartį penkeriems metams. Buvo suderėta, kad už žemės ūkio veiklai naudojamą plotą bendrovė mokės po 150 Lt už hektarą. Sutartyje taip pat numatyta ir atsakomybė pagal LR įstatymus dėl jos pažeidimų bei galimybė sutartį nutraukti šalių susitarimu. Ši sutartis patvirtinta Danutės Šeškevičienės bei Rymanto Sinkevičiaus parašais ir užtvirtinta bendrovės antspaudu.
Žmonės net neabejojo, kad savo žemę patikėjo į geras rankas. Pirmaisiais metais džiaugėsi, kad bendrovė jų pievoje susisuko per 20 ritinių šieno. Tačiau džiaugtis teko neilgai, mat durpingą lomelę bendrovė nutarė suarti ir apsėti. „Sunkiasvorei technikai su plūgais čia pasisukiojus, buvo viskas išmalta ir tikriausiai sugadinta melioracija, mat žemės sklypas virto klampyne. Kombainas čia beviltiškai įsmuko – vos traktoriais jį išlupo. Liko visas kampas nenukultas ir provėžos iki pažastų.
Šiemet jie naudojosi tik kalnu – kur kietesnė žemė. Ten yra kokie 30 arų. O daugiau kaip 2 hektarai lomoje palikti likimo valiai. Dabar jau baisu žiūrėti, kuo visa tai virtę – išsikerojo milžiniškos varnalėšos, veši įvairiausios kilmės piktžolės, o šiose „džiunglėse“ veisiasi visokie laukiniai padarai. Dabar čia jokia technika nebegali įvažiuoti ir nežinia, ką su tokia žeme daryti. Norėčiau sutartį nutraukti ir žemę susigrąžinti, bet ne šitokią apleistą, o tokią, kokią išnuomojau. Tegu sutvarko ir grąžina man pievą, o ne varnalėšų plantaciją“, – netveria apmaudu G. Šeškevičius. Jis prasitarė ir apie tai, kad bendrovės pirmininkas sutarties jau senokai nepaiso – vietoj sutartos sumos, kuri už 2,5 ha turėtų būti 375 Lt, šiemet tesumokėjo 200 Lt bei pareiškė, kad žemė nenaši ir jis jos išvis ketina nenuomoti. O dėl sugadintos melioracijos ir jos tvarkymo R. Sinkevičius išvis į kalbas nesileidžia.
„Vasarą iš bendrovės buvo atleista žmona, gyvename tik iš menkos mano pašalpos. Turėtas žemės sklypelis paverstas neįžengiamomis džiunglėmis – tokio nei susigrąžinti, nei kam kitam pasiūlyti negali. Man – trečia vėžio stadija...“ – vardijo bėdas nelaimėlis. „Neturiu ką prarasti – kovosiu ligi galo“, - tikino G. Šeškevičius. Jis kreipėsi pagalbos į melioratorius, kad šie padėtų spręsti apleistos, užpelkėjusios žemės problemą.
Problemą pripažįsta, bet padėti negali
„Tas plotas – šalia griovio, į kurį įteka gruntinis vanduo iš nemažo 47 ha ploto drenažo sistemos. Rinktuvas 15 cm skersmens, pagriovy – durpinis gruntas, tad manome, kad sunkia technika gali būti sulaužytas rinktuvas. Teko ten būti bei telefonu kalbėti su bendrovės vadu, tačiau jis motyvuoja, kad yra melioratorius ir išmano reikalą ne prasčiau nei mes, ir teigia, jog rinktuvas nėra sulaužytas. Kai atkasime rinktuvą, viskas ir paaiškės, tą padarysime pirmosiomis rugsėjo dienomis. Jei rinktuvas sulaužytas, bus įrodyta kaltė ir išieškota padaryta žala. Jei sistema sugadinta, ją privalu bus sutvarkyti“, - paaiškino Marijampolės žemės ūkio skyriaus vyr. inžinierius melioratorius Juozas Purvinskas.
Anot jo, ne pirmą kartą pasitaiko, kad sunkiasvore technika sugadinamas drenažas, bet žemės naudotojai ar savininkai tuoj stengiasi tą padėtį ištaisyti, sutvarkyti, kad nemirktų plotai. „Šiuo atveju bendrovės vadovo požiūris labai atmestinas ir tikrai netiktų girtis, kad yra melioratorius. Juolab kad ne vienas plotas toje bendrovėje virtęs panašiomis pelkėmis“, - tikino J. Purvinskas.
Specialistas pabrėžė, kad situacija metai iš metų šalyje blogėja, vis daugiau plotų užmirksta. Melioracijai skiriama labai mažai lėšų. „Pagal mokslinius skaičiavimus, 1 ha melioruotos žemės išlaikyti, jam prižiūrėti metams reikėtų apie 80 litų. Vien tik Marijampolės savivaldybės teritorijoje yra 51 tūkst. ha, iš kurių per 47 tūkst. ha nusausinta drenažu, kita dalis numelioruota grioviais. Jiems prižiūrėti ir tvarkyti metams reikėtų apie 4 mln. Lt, o gauname tik 413 tūkst. Lt.
Be to, už šiuos pinigus dar turime atlikti ir ES lėšomis vykdytų objektų priežiūros darbus. Šiuo metu turime 80 prašymų dėl įvairių melioracijos sistemos sutrikimų tvarkymo, o patenkinti galime vos 5-6, patvarkyti apie 7-8 km griovių. Melioracijos sistema pasenusi. Jos eksploatacijos laikas buvo numatytas maždaug 30-čiai metų, o jau praėjo daugiau kaip 50 metų. Jei vienoj kitoj vietoj gedimą sutvarkai, tai tik maža problemos sprendimo dalelė. Situacija išties labai prasta ir sparčiai blogėja. Stambesni ūkininkai, rimtesnės bendrovės stengiasi patys spręsti plotų nusausinimo problemą, nes suinteresuoti turėti gerus, našius laukus, o šiuo atveju matome, kad bendrovės pirmininkas elgiasi vartotojiškai – išsinuomotas plotas jam buvo reikalingas tik tol, kol nekėlė problemų“, - svarstė vyr. inžinierius melioratorius.
Savo kaltę neigia
Užgirių ŽŪB vadovas R. Sinkevičius piktinasi, kad jam mėginama primesti kaltę dėl melioracijos sistemos sugadinimo. „Drenažai seni ir situacija tik blogėja, vis daugiau laukų, į kuriuos nebeįmanoma įvažiuoti. Aš jums galiu parodyti dar baisesnių plotų nei šis. Dabar turiu nemažai laukų, kur anksčiau auginome javus ir kukurūzus, o dabar telkšo balos, formuojasi pelkės. Pernai buvo drėgni metai, o šiemet dar blogiau. Pagrindinė problema – melioracijos sistemos. Reikia iš naujo atlikti melioracijos darbus visos šalies mastu. Nors yra kažkokie paramos projektai, bet žemės ūkio skyriuose pasakoma, kad lėšų melioracijai nėra – jei norite, tvarkykite savo lėšomis.
Jei nebus paramų, niekas nėra pajėgus pats to pasidaryti. Problema nebūtinai yra toje vietoje, kur susidariusi pelkė, ji gali būti ir už geroko atstumo, kur užsikimšęs ar sutrupėjęs drenažas. Be to, viena iš priežasčių ta, jog griovyje esančio gruntinio vandens lygis yra labai aukštas ir rinktuvai jo nebesurenka. Kuomet pakėlė Liudvinavo užtvanką, Sūduonės, Šešupės lygį, vandenys jau nebenubėga į rinktuvus – pakilo vandens lygis bendroje melioracijos sistemoje. Kuomet visi vamzdeliai užpelkėję ir jais nebenuteka vanduo, o rinktuvai nebesurenka, tad dirvoje visas vanduo taip pat pakilo – ji pasidarė „plaukianti“.
Projektai buvo daryti, kai vandens lygis buvo daug žemesnis. Paprasčiausia pasakyti, kad sugadinau melioraciją, būtina pertvarkyti seną, sukiužusią melioracijos sistemą iš esmės. Mes vieną vietą savarankiškai tvarkome, kur yra 4 ha plotas, ten susidariusios trys didelės balos. O su G. Šeškevičiaus plotu nežinia ką daryti. Savomis lėšomis aš jo tikrai netvarkysiu. Ne mano tai žemė. Jeigu ten būtų galima ir toliau dirbti, tai dirbčiau, bet ten neįmanoma įvažiuoti. Mes pernai ten „paskandinome“ kombainą, šiemet taip pat, tad nematau prasmės daugiau išvis į tą žemę važiuoti. Gamtininkai džiaugiasi, kad tokių vietų likę, kur gali laukinė fauna pasislėpti. Deja, mums tai – nenaudingi plotai...“, - savaip aiškino susidariusią problemą Užgirių bendrovės vadovas.
Beje, po kelių dienų į G. Šeškevičiaus lauką buvo atsiųstas traktorius ir, kiek sugebėjo, nurėžė dalį čia suvešėjusios pelkių augmenijos. Tačiau pati problema liko neišspręsta ir kol kas sunku įsivaizduoti, kad šioje vietoje vėl gali būti tvarkinga pieva.
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuriai privalu rūpintis apleistų, neprižiūrimų žemės plotų kontrole, informavo, jog pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą tiems žemės savininkams arba kitiems žemės naudotojams, kurie nesiima kovos su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir jų ligomis, gali būti taikomos sankcijos dėl neprižiūrimų plotų – įspėjimas arba piniginės baudos. Iki šiol administracinės baudos nesirūpinantiems gera žemės agrarine būkle savininkams buvo palyginti švelnios ir nedavė lauktų rezultatų, todėl ŽŪM parengė Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame numatytos didesnės baudos už apleistus, neprižiūrimus žemės plotus. Vyriausybė pritarė šiam įstatymo projektui. Šiuo metu jis pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui. Jam priėmus įstatymo projektą, žemės neprižiūrintys savininkai ir naudotojai užsitrauks skaudesnes administracines baudas.
Tačiau ar nevertėtų pagalvoti ne tik kaip bausti, o kaip pradėti iš esmės problemą spręsti? Juk pelkių baudomis nenusausinsi...