Dienraščio interneto svetainėje paskelbtame komentare
pripažįstama, kad nors naujasis įstatymas apriboja dėstomų
dalykų skaičių tautinių mažumų kalba, taip tik priartina prie
tokių sąlygų, kuriose tautinės mažumos mokosi Europos Sąjungos
(ES) šalyse.
Komentaro autoriaus teigimu, tautinės mažumos Lietuvoje už
savo privilegijas turi būti dėkingos Sovietų Sąjungai, tačiau
sovietų valdžia tokiu būdu bandė supriešinti vieną tautą su
kita ir gana sėkmingai tai darė Lietuvoje, dauguma kurios gyventojų
niekada nesusitaikė su sovietų okupacija.
R.Iwielskis teigiamai vertina Lenkijos premjero Donaldo Tusko
vizitą į Lietuvą. Jo manymu, vizito tikslas buvo parodyti, kad
Lenkija tiesia ranką ir aiškina, jog nenori eilinio ginčo, o tik
pokalbio, kaip spręsti konfliktines situacijas.
Apžvalgininko nuomone, Lietuva ir Lenkija gali dalykiškai
išspręsti švietimo problemą, o Varšuva turi surasti pinigų
lenkų kalbai remti, pavyzdžiui, papildomų užsiėmimų forma, tuo
tarpu Lietuva neturėtų trukdyti tokiai paramai.
Autoriaus nuomone, tai galėtų būti pirmasis žingsnis siekiant
išspręsti ir kitas labai svarbias lenkų mažumai problemas:
kompensacijas už prarastą 1945 metais turtą, kurį, sugriuvus SSRS, perėmė Lietuvos valdžia, taip pat klausimus dėl dvikalbių
vietovių, gatvių ir administracijos užrašų, tokių kaip vietinės
valdžios organų pavadinimas.
„Tie klausimai įgriso Lietuvos lenkams ir stiprina jų
įsitikinimą, kad didžiausia Lietuvoje tautinė mažuma (...) yra
nesuprantamai diskriminuojama ir priverstinai asimiliuojama“, -
rašoma komentare.
Tuo tarpu TVN24 cituoja žinomą lenkų sociologę profesorę
Jadwygą Staniszkis, kuri sako, kad Lietuvos
lenkų problemos turi gilesnes šaknis nei vien tik ginčas dėl
naujojo Lietuvos švietimo įstatymo. Pasak mokslininkės, maža
Lietuva atidžiai stebėdama Silezijos autonomijos judėjimą mato
tokių iniciatyvų pavojų, nes Vilniaus kraštas gali siekti didesnio
suartėjimo su Lenkija.
Sociologės Karolinos Wiguros nuomone, lenkų
politikai turi labai atsargiai demonstruoti „savo raumenų
stangrumą“, nes tai gali padaryti daugiau žalos negu naudos.
Ji teigia, kad dalis kaltės santykiuose su Lietuva tenka ir
Lenkijai, kuri supaprastina iškilusias problemas. Sociologės
nuomone, Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio
žodžiai, jog Lenkija 20 metų Lietuvai rodo
draugiškus gestus, o Lietuva – jokių, yra pavojingas
supaprastinimas.
„Tautų suartėjimas yra sudėtingas procesas, nes
besikeičiančios vyriausybės tai suartėja, tai nutolsta, todėl
svarbiausias uždavinys dabar - europietiško pilietiškumo ugdymas”
– teigia K.Wigura.