- Pasaulinė ekonomika lėtėja, rinkos nepastovios, bankai beveik liovėsi skolinę. Ar ši situacija neprimena jums padėties prieš „Lehman Brothers“ žlugimą 2008-aisiais?
- Kiekvienas istorijos momentas yra savitas ir skiriasi nuo ankstesnių situacijų, tad lyginimas šiuo atveju nėra tinkamas pasirinkimas. TVF pastebi akivaizdžią pasitikėjimo krizę, kuri ypač išryškėjo ir padėtį ėmė komplikuoti vasarą. Privalu imtis priemonių tam, kad šis užburtas ratas pagaliau liautųsi sukęsis.
- Koks tai ratas?
- Tai lėto augimo baigiantis finansinei krizei bei didžiulių valstybių skolų kombinacija. Abu šio rato elementai skatina pagrįstą nerimą dėl bankų kapitalo ir padėties – ypač tuomet, kai jie yra supirkę didelį kiekį valstybės obligacijų. Kuo sunkiau bus bankams, tuo liūdnesnė valstybių ateitis. Šis ratas privalo būti sustabdytas.
- Kaip?
Europos atveju, visų pirma būtina užtikrinti su vystymosi intensyvumu derinamą fiskalinę konsolidaciją, be to, turi būti skatinama bankų rekapitalizacija. Savaime suprantama, abi šios priemonės privalo būti taikomos vienu metu. Su valstybių skolomis susijusios problemos neigiamai veikia rinkos veikėjų pasitikėjimą Europos bankais.
- Ar nemanote, kad jūsų įspėjimas, jog balansui pasiekti gali prireikti 200 mlrd. eurų, tik pablogins Europos bankų situaciją?
- Siekdami finansinio stabilumo pasaulyje, situaciją Europoje privalome vertinti realiai. Tikslūs skaičiai oficialiai bus paskelbti po keleto savaičių. Europos bankų rekapitalizacija yra neišvengiama, be to jie nebus pakankamai stiprūs atremti su suvereniais skolintojais bei lėtu augimu susijusias grėsmes. Tik tokiu būdu gali būti užkirstas kelias virusui plisti.
- Ar iš tiesų pasauliui gresia pakartotinė recesija?
- Mes vis dar galime jos išvengti. Politinių sprendimų, kuriuos gali priimti vyriausybės bei centriniai bankai, spektras yra siauresnis, nes didžioji dalis amunicijos buvo panaudota 2009-aisiais, tačiau jei vyriausybės, tarptautinės institucijos ir centriniai bankai veiks darnia ir vieningai, recesijos bus išvengta.
- Tačiau susidaro įspūdis, jog šiuo metu viskas vyksta priešingai: daugelis vyriausybių patvirtino taupymo programas tam, kad būtų kompensuotos krizės laikotarpio išlaidos. Ar tai blogai?
- Negaliu vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą, nes kiekvienos valstybės situacija yra išskirtinė. Kai kurioms valstybėms tokia strategija naudinga, ir tai, kas pradėta, turėtų būti tęsiama, tačiau esama valstybių, kurių pasirinktos priemonės nūdienės situacijos kontekste yra pernelyg drastiškos, ir jas reikėtų sušvelninti – ypač tuomet, jei ekonomika toliau silpsta bei su sąlyga, jog esama aiškiai numatytos vidutinės trukmės konsolidacijos trajektorijos.
- Ar manote, jog Vokietija yra ta valstybė, kuri galėtų aktyviau veikti žadinant pasaulinę ekonomiką?
- Mūsų ekspertai neseniai lankėsi Vokietijoje, vykdydami kasmetę valstybių patikrą. Vizito metu buvo padaryta išvada, jog, atsižvelgiant į aplinkybes, Berlyno pasirinkta fiskalinės konsolidacijos strategija yra visiškai tinkama.
- Šiuo metu.
- Žinoma, tokie dalykai priklauso nuo aplinkybių. Turint galvoje tai, kiek Vokietija priklausoma nuo eksporto, tuo atveju, jei paklausa smuks tiek, kad kils rimta grėsmė pusiausvyrai, Berlyno strategija turės būti koreguojama.
- Pavyzdžiui, skatinant paklausą valstybės viduje?
- Vidaus paklausa naudinga tiek Vokietijos, tiek aplinkinių valstybių ekonomikoms. Manau, jog nuo tada, kai, dar būdama Prancūzijos finansų ministrė, pirmą kartą iškėliaus į pirmą planą pastarąjį aspektą, situacija Vokietijoje pastebimai pagerėjo.
- Ar nemanote, jog, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją, pavojinga, kai valstybės priima įstatymus, įpareigojančius palaikyti biudžeto balansą – kaip rengiasi padaryti Prancūzija?
- Be abejo, tai – signalas rinkos žaidėjams. Taip investuotojams pademonstruojama, kaip rimtai vyriausybė vertina subalansuoto biudžeto principą. Tai – veikiau gerai, nei blogai.
- Ar norėtumėte, kad JAV patvirtintų vadinamąją „įsiskolinimo ribojimo“ taisyklę?
- Kiekviena valstybė turi atrasti jai tinkamiausią būdą užtikrinti investuotojus rimtu valstybės požiūriu į viešuosius finansus. TVF turi daug vertingos patirties, tad mes būtume laimingi, galėdami pagelbėti valstybėms, apsisprendusioms dėl „įsiskolinimo ribojimo“ principo įtvirtinimo.
- Ar manote, jog JAV neseniai patvirtintos taupymo priemonės bus pakankamai veiksmingos?
- Kokias konkrečiai priemones turite galvoje?
- Po ilgų diskusijų priimtą nutarimą dėl skolinimosi „lubų“ bei per artimiausius dešimt metų mažiausiai 2,4 trln. JAV dolerių numatytų sumažinti federalinių išlaidų.
- Ilgalaikiai įsipareigojimai visuomet yra tinkama strategija, nes taip parodoma intencija patikimais būdais sumažinti deficitą bei konsoliduoti viešuosius finansus. Tokios priemonės gali rodyti valstybę sumažinsiant deficitą vidutinės trukmės laikotarpiu bei tuo pat metu išliksiant pajėgią imtis priemonių augimo skatinimui bei darbo vietų kūrimui trumpuoju laikotarpiu.
- Ar JAV reikalingas skatinimo kompleksas?
- Šiuo metu augimas yra lėtas, be to, egzistuoja pasitikėjimo problema, itin paaštrėjusi vasarą, kai JAV neteko AAA skolinimosi reitingo. Tol, kol JAV turi patikimą vidutinės trukmės laikotarpio prisitaikymo planą, veikiausiai išlieka galimybė įgalinti trumpojo laikotarpio prisitaikymo planą bei kai kurias augimą skatinančias priemones.
- Siūlote kovoti su skolinimosi krizės padariniais toliau skolinantis?
- Ne visai taip. Tokiame ekonomiškai susipynusiame pasaulyje, kuriame pramoninių valstybių veiksmai turi tiesioginės įtakos besivystančioms ekonomikoms, situacijai keičiantis nevalia būti užsispyrusiam. Tebemanome, jog per didelis įsiskolinimas yra pavojingas, tačiau ši nuomonė kinta, priklausomai nuo pasaulinės ekonomikos situacijos.
- Per didelio įsiskolinimo rezultatai šiuo metu aiškiai matomi euro zonoje, kur Europos centrinis bankas turėjo supirkti milijardus valstybių obligacijų. Rugsėjo pabaigoje atsakomybę turėtų perimti Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) Ar jis turi pakankamai lėšų, kad tai padarytų?
- Pastaruoju metu EFSF veikė tarsi įvilktas į tramdomuosius marškinius, tačiau nuo dabar jis bus pakankamai lankstus. EFSF įgijo galimybę susiklosčius tam tikroms aplinkybėms pirkti antraeilėje rinkoje ir taip paremti bankus bei suteikti garantijas. Tai yra labai gerai.
- Europos lyderiai EFSF vadovą Klausą Reglingą gausiai apibėrė užduotimis ir įpareigojimais, tačiau tik ne pinigais. Ar pakaks paskirtų 440 mlrd. eurų?
- Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei kiti Europos valstybių lyderiai pažadėjo daryti tai, ką reikės. Manau, taip pat ir prireikus suteikti papildomą paramą EFSF.
- Ar tai gali nueiti taip toli, kaip Italijos atveju? Ar ši šalis nėra akivaizdžiai per didelė, kad būtų subsiduojama kitų ES valstybių?
- Europos lyderiai prisiėmė labai rimtus įsipareigojimus euro valiutos bei euro zonos atžvilgiu. Manau, rinkos turėtų įvertinti šių įsipareigojimų rimtumą bei politinę svarbą. Pastaruoju metu pastebima akivaizdi Italijos pažanga siekiant fiskalinės konsolidacijos bei struktūrinių reformų.
- Kritikai tvirtina, jog Graikija jau sulaukė pakankamai pagalbos, ir turėtų būti pašalinta iš euro zonos. Manote, tai gera idėja?
- Visų pirma, ne man spręsti. Antra, manau, jog tiek Europos Komisija, tiek ECB, TVF bei euro zonos valstybės yra suinteresuoti padaryti viską, kas įmanoma, kad Graikija vėl taptų moki ir deramai restruktūrizuotųsi.
- Euro zonoje susiduriama su vis daugiau kliūčių. Suomija, prieš teikdama finansinę paramą, iš Graikijos pareikalavo garantijų. Šiuo pavyzdžiu linkusios sekti ir kitos valstybės. Ar tai neskatina kelti abejonių dėl viso pagalbos mechanizmo?
- Manau, jog euro zonos valstybės veikia pagal modelį, leidžiantį tikėtis, jog bus įgyvendinti kiekvienos jų lūkesčiai. Taigi, ne pagal specialiai Suomijai pritaikytą programą, kuri nebūtų naudinga niekam kitam. Esu tikra, kad euro zonos valstybės puikiai supranta savo atsakomybę ir ras tinkamiausią išeitį.
- Tikėtina, jog Prancūzijoje prieš jus bus imtasi teisinių sankcijų. Jūs kaltinama, kad būdama Prancūzijos finansų ministre piktnaudžiavote tarnybine padėtimi, užtikrindama valstybės kompensaciją verslininkui Bernardui Tapie dėl nepavykusio sandėrio, kuriame taip pat dalyvavo kompanija „Adidas“. Ar atsistatydinsite iš dabartinių pareigų, jei savo veiksmus teks ginti teisme?
- Šis klausimas buvo aptartas prieš man užimant TVF vadovės poziciją. TVF valdyba nusprendė, jog anksčiau minėtas incidentas nekels grėsmės mano, kaip TVF vadovės, patikimumui, ir netrukdys tinkamai dirbti man patikimą darbą.
- Galbūt dar vienas klausimas šia tema: ar tiesa, kad veikėte vadovaudamasi prezidento N.Sarkozy nurodymais?
- Jei aš kada nors iš tiesų atsakysiu į šį klausimą, manau, tai įvyks teisme. Aptarti tokius klausimus su žurnalistais, mano nuomone, nedera.
- Yra nerašyta taisyklė, pagal kurią aukščiausias postas TVF visuomet atitenka europiečiui, o Pasaulio banko vadovo - amerikiečiui. Turint galvoje pokyčius pasaulio geopolitikoje, ar nemanote, jog esate paskutinė TVF vadovė iš Europos?
- Tikiuosi, ne. Jei taip nutiktų, daugybė talentingų žmonių prarastų galimybę varžytis dėl posto. Kita vertus, ne man apie tai kalbėti. Būdama TVF prezidente, privalau pamiršti, jog esu europietė ar prancūzė. TVF yra tarptautinė institucija, ir jo darbuotojai turi veikti tarptautinės bendruomenės labui.