Šią situaciją lemia kelios aplinkybės:
1. Idėjinė. JAV nuolat ir nuosekliai kelia, skatina ir palaiko laisvo demokratinio apsisprendimo principą bei jo realizavimą. Apie tokios pozicijos poveikį liudija 50 metų trukusi JAV politika nepripažinti 1940 m. SSRS įvykdytos Lietuvos aneksijos.
2. Geopolitinė. JAV yra vienintelė valstybė savo galia objektyviai turinti pajėgumų atsverti Rusijos įtaką Baltijos rytų pakrantėje. JAV garantuoja NATO bei ES struktūras, kurios šiuo metu užtikrina Lietuvos karinį ir ekonominį saugumą.
3. Politinė. JAV suinteresuota Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių egzistavimu, nes per jas Amerika gali daryti poveikį transatlantiniam ryšiui, Rusijai ir eventualiai kitomis kryptimis.
Be to, JAV gyvena didelė lietuvių kilmės bendruomenė, kurį bent jau įvairių lygių rinkimų Amerikoje metu tampa apčiuopiamu politiniu veiksniu.
Antra vertus, aišku ir tai, jog JAV interesas Lietuva yra apribotas.
Istorinis rakursas byloja, jog JAV suteikė (1922 m.) Lietuvai faktinį, o ne ilgalaikį nepriklausomybės pripažinimą. Laikinu traktuotinas ir 1940 m. aneksijos nepripažinimas.
Ekonominiu požiūriu vertinant, JAV kapitalas neturi didesnių ekonominių interesų Lietuvoje. Visuomeniniu-politiniu - iki šiol bevizis režimas apipintas įvairiomis klauzulėmis. Pagaliau geopolitiniu - Lietuva iki šiol betarpiškai neįeina į JAV kaip jūrinės valstybės interesų zoną.
Amerika suinteresuota ne tik Lietuvos, bet ir kitų dviejų Baltijos valstybių, kaip vieno regioninio veiksnio, egzistavimu. Šią tendenciją liudija 1998 m. sausio 16-ąją pasirašyta JAV ir Baltijos valstybių partnerystės Chartija.
Šis dokumentas formaliai užfiksavo strateginę realaus, ilgalaikio Amerikos dalyvavimo Europos reikaluose būtinybę ir įtvirtino Baltijos valstybes kaip labai svarbias užtikrinant šį transatlantiniu vadinamą ryšį.
Tačiau pabrėžtina, kad jame, be daugiašalio konsultacijų mechanizmo, numatyti ir dvišaliai: „Partnerės tarsis viena su kita, taip pat ir su kitomis valstybėmis, jeigu viena iš jų pastebės, jog jos teritoriniam integralumui, nepriklausomybei ar saugumui iškilo grėsmė.“
Šia išlyga Lietuva 2008 m. rugpjūčio pabaigoje mėgino pasinaudoti.
Svarbu ir tai, jog Chartijoje aptariami ne tik saugumo, bet ir ekonominės ir socialinės gerovės skatinimo klausimai.
Tiesa, nepaisant Lietuvos pastangų veikti šia kryptimi, jos nebuvo vaisingos, nes trūko koordinacijos, o iš esmės strateginės politinės valios. Ši aplinkybė leido kai kam šalies viduje manipuliuoti antiamerikinėmis nuotaikomis, o atsvaros joms mechanizmas nebuvo sukurtas.
Būtent todėl yra prasminga institucionalizuoti Lietuvos ir JAV dvišalius santykius ekonominių, socialinių - kultūrinių, švietimo programų pagalba:
- įsteigti Ekonominio bendradarbiavimo programą, skirtą verslo ir vykdomųjų valdžių forumams organizuoti, abiejų šalių verslo visuomenėms artinti, bendriems verslo ir investicinių projektų strateginėse ūkio šakose (energetika, aukštosios technologijos ir pan.) skatinti;
- įsteigti Švietimo programą, skirtą studentų, mokslininkų ir intelektualų mainams (stipendijos edukacijai ir moksliniams tyrimams) organizuoti;
- įsteigti socialines ir kultūrines programas, skirtas skatinti lietuvių ir amerikiečių kultūrų pažinimą;
- prisidėti prie transatlantinio ryšio stiprinimo per reguliariai organizuojamą Lietuvos ir JAV forumą.
Tai būtų kur kas konkretesni žingsniai, nei dabar, minint Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių atkūrimo 20-metį, pasigirstantys keisti raginimai „galvoti“ apie Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą.
***
R.Lopata yra Lietuvos - JAV asociacijos prezidentas.