„Matyt, mums ir nėra tos reikmės dabar stabdyti tą sutartį
visiems laikams, juoba kad gyvenimas bėga, ir yra ir kriminalinio
pasaulio judėjimai, ir buitiniai dalykai kaip skyrybos, tuoktuvės,
paveldėjimas“, - žurnalistams trečiadienį sakė ministras.
„Kita vertus, atšaukti pačią sutartį – manau, kad čia yra
ne vienos ministerijos, ne URM klausimas, turėtų visa Vyriausybė
apsispręsti“, - pridūrė jis.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje trečiadienį
dalyvavęs A.Ažubalis teigė, jog komitetui buvo pristatytas
tarpinstitucinis mechanizmas dėl informacijos Baltarusijos valdžiai
teikimo.
„Kai yra sukurtas šis mechanizmas, kuris šiandien buvo
pristatytas URK, tai pačią sutartį nėra prasmės stabdyti“, -
teigė jis.
Praėjusią savaitę paskelbta, jog supaprastintos teisinės
pagalbos baudžiamosiose bylose susitarimą su Baltarusija nusprendė
nutraukti kaimyninė Lenkija. Pasak A.Ažubalio, Lietuvos situacija
šiuo atžvilgiu kitokia.
„Lenkai turi dvi sutartis, mes turime vieną. Lenkai turi dar
vieną specifinę sutartį, antra vertus, Lenkija kaip didelė
valstybė – atskiros vaivadijos bendrauja atskirai tiesiogiai su
Minsko oficialiąja valdžia, Lietuva šiuo atveju bendrauja kaip
mažesnė valstybė tiesiogiai su Generaline prokuratūra, Teisingumo
ministerija“, - kalbėjo ministras.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius po to paties komiteto
posėdžio pabrėžė, kad Lietuvoje nėra tos problemos, kurią
Lenkija siekia išspręsti nutraukdama minėtą sutartį.
„Lietuvoje prašymai dėl teisinės pagalbos vykdomi
centralizuotai, tarkime, (kreipiamasi į - BNS) Generalinę
prokuratūrą ar Teisingumo ministeriją, Lenkijoje jie turi
decentralizuotą sistemą – galima tiesiai į teismus, prokuratūrą
kreiptis, tai sukelia lenkams papildomų galvos skausmų. Būtent
šitą problemą, kiek man žinoma, Lenkija nori išspręsti. Tai
nėra noras visiškai nutraukti bet kokius santykius, bet noras
išspręsti tą problemą, kad jie galėtų geriau kontroliuoti
padėtį. Lietuvoje ta problema neegzistuoja“, - kalbėjo jis.
Lietuvos institucijoms sutarus, kaip užsienio šalims neleisti
piktnaudžiauti teikiama teisine Lietuvos teisine pagalba,
Baltarusijos teisinės pagalbos prašymų nagrinėjimas rugpjūčio
pabaigoje buvo atnaujintas. Pasak A.Ažubalio, tai buvo „pakankamai
normalus“ sprendimas.
URK pirmininko Emanuelio Zingerio teigimu, prie teisinės pagalbos
sutarties klausimo ketinama grįžti komiteto posėdyje, o šiuo metu
svarbiausia užtikrinti tinkamą informacijos perdavimo Baltarusijai
sistemos veikimą.
„Pirma užkamšysime visas skyles, kad pas mus operatyvios
tarnybos nedemokratinių režimų neturėtų tokių žvejybų plotų,
kokius turi iki šiol“, - teigė jis.
Į Baltarusijos prašymus kurį laiką nebuvo atsakoma dėl
skandalo, susijusio su Minske sulaikyto žmogaus teisių aktyvisto
Alesio Beliackio bankinių duomenų perdavimu.
A.Ažubalis sako ES sulaukęs palaikymo dėl Šengeno informacinės sistemos peržiūrėjimo
A.Ažubalis sako ES sulaukęs palaikymo dėl Šengeno
informacinės sistemos peržiūrėjimo
Vilnius, rugsėjo 7 d. (BNS). Užsienio reikalų ministras
Audronius Ažubalis sako, kad Europos Sąjungos (ES) pareigūnai
teigiamai reagavo į jo siūlymą peržiūrėti Šengeno informacinę
sistemą.
Ministras sako kartu su Vidaus reikalų ministerijos vadovu
Ramundu Palaičiu rugpjūčio pabaigoje su tokiu prašymu kreipęsis
į ES užsienio politikos vadovę Catherine Ashton ir
eurokomisarę Cecilią Malmstrom.
„Kartu nusiunčiau savo kolegoms, tokiems kaip (Lenkijos užsienio
reikalų ministras - BNS) ponas R.Sikorskis, laišką su kreipimusi,
kad ES Šengeno informacinė sistema turi būti iš esmės rimtai
peržiūrėta, rekonstruota, kad neatsitiktų tokių apmaudžių
dalykų, kad dėl transliteracijos, pavyzdžiui, viena ar kita
valstybė padarė klaidą, įsileido kokį įtariamą žmogžudį arba
išdavė tam tikrą informaciją arba vizą“, - žurnalistams
trečiadienį sakė A.Ažubalis.
„Pati Šengeno sutartis neturi prižiūrimojo mechanizmo“, -
pastebėjo jis.
Anot ministro, iš ES pareigūnų sulaukta teigiamos reakcijos.
„Pozityvi reakcija – kad reikia tą daryti, tačiau su nuoroda,
kad pirmiausia tuo turi užsiimti Teisingumo ir Vidaus taryba“, -
sakė A.Ažubalis.
„Tas, kad užsienio reikalų ministrai iš esmės pritarė šitam,
bus Lietuvai ir ne tik Lietuvai, manau, ir kitoms valstybėms –
Suomijai, Lenkijai ir kitoms valstybėms, kurios ribojasi su trečiojo
pasaulio valstybėmis, bus rimta paskata pradėti diskutuoti šiais
klausimais“, - sakė jis.
Lietuvos pasieniečiai rugpjūčio pradžioje neįleido į
Lietuvą Baltarusijos teisingumo viceministrės Alos Bodak, nustatę,
kad ji įtraukta į ES sudarytą sąrašą pareigūnų, kuriems
draudžiama atvykti į bendrijos šalis. Skandalas Lietuvoje kilo
paaiškėjus, kad ambasadoje Minske jai buvo išduota Lietuvos viza.
Anot Užsienio reikalų ministerijos, išduodant vizą,
informacinėje sistemoje buvo gautas atsakymas, kad A.Bodak
nepageidaujamų asmenų sąraše nėra, o taip nutikti galėjo dėl
to, kad klaidingai transliteruotas A.Bodak asmenvardis, trūko gimimo
datos duomenų. Paieškos sistema fiksuoja tik identiškus įrašus
duomenų bazėje.
Klausimas dėl Šengeno sistemos veikimo iškilo ir paaiškėjus,
jog Sausio 13-osios žudynėmis įtariamas buvęs KGB karininkas
Michailas Golovatovas ne kartą laisvai įvažiavo į Šengeno erdvės
valstybes, nors Lietuva jam yra išdavusi Europos arešto orderį.
Šengeno vizą M.Golovatovui išdavusi Suomija taip pat argumentavo,
kad skirtinguose dokumentuose buvo skirtingai parašytas jo vardas.